Šliaužimas ir ropojimas nėra vienas ir tas pats. Tai skirtingi veiksmai, atspindintys skirtingą vaiko vystymosi etapą ir turintys skirtingą savo paskirtį bei užduotis.
Agnės 8 mėnesių dukrytė Kamilė laiku pradėjo sėdėti, vartytis ir šliaužti. Ir tarsi jau mėgina išmokti ropoti, bet lyg ir pritrūksta kažkokio postūmio, kad mažoji mergytė jau pradėtų tai daryti.
“Kaip pastebėjau, jūsų mažylės rotaciniai judesiai nėra pakankami. Tai reiškia, kad jums daugiau reikėtų vartytis, o tai skatina liemens stabilumą, kas yra labai svarbu balansuojant rankomis ir kojomis, t.y šliaužioti. Šliaužimas - tai ant pilvuko judesys, kai ranka ir koja priešingos pusės perkeliama į priekį ir pakaitomis dirbama viena ir kita puse”, - pasakojo "Northway medicinos centro" kineziterapeutė Jurgita Skiotytė.
Tikras ir netikras ropojimas
Video siužete gali pamatyti, kuo skiriasi šliaužimas nuo ropojimo. Specialistė pabrėžė, jog ropojimas vyksta tuomet, kai vaikas remiasi keliukais ir delniukais. Pasirodo, ropojimas gali būti tikras ir netikras. Tikras - kai į priekį perkeliama vienu metu dešinė ranka ir kairė koja (ir atvirkščiai), o netikras - kai vienu metu į priekį perkeliama dešinė ranka ir dešinė koja, t.y. kai judesiai nėra sudiferencijuoti.
Mažyliui, kuris turi vyresnį brolį ar seserį, išmokti šliaužti ir ropoti žymiai lengviau. Mat vaikai kopijuoja vienas kitą. O vienturčiams, tokiems kaip kol kas yra mūsų mažoji Kamilė, gali padėti tėvai.
Taigi pirmiausia mažylei reikia padėti užtikrinčiau pajusti galią savo mažose kojytėse.
PRATIMAS Nr.1
Yra toks lengvas pratimas: gulint mažyliui ant pilvuko abiems delnais pridėkite prie vaiko pėdučių ir pakaitomis šiek tiek pastumkite vieną kojytę, po to kitą, arba leiskite mažyliui tai padaryti pačiam - atsipirti nuo jūsų delnų ir šliaužti.
Kamilė yra tokio mažiaus mažytė, kuri nelabai džiaugiasi nepažįstamų žmonių dėmesiu, bet jei jūs tokį pratimą atliksite namuose su savo mažyliu, greičiausiai tai jam turėtų net labai patikti, nes jis pajaus savo judėjimo didesnes galimybes.
Kitas būdas skatinti didesnį pasportavimą šliaužiant – pridėti kuo daugiau įdomių žaislų, kuriuos norint pasiekti, reiktų pasistengt ir pašliaužt.
PRATIMAS Nr.2
Mažylis, kuris supasi ant keturių, jau tikrai ruošiasi ropoti. Kineziterapeutė Jurgita patarė išbandyti dar vieną pratimą - susukti volelį iš rankšluosčio ir padėti mažyliui po krūtine, tada leisti jam remtis rankomis į grindis. Šis judesys skatina stovėjimą ant keturių - ropojimą.
PRATIMAS Nr.3
Na o jei namuose turite ir didelį kamuolį, žaisdami galite atklikti juosmenį stiprinantį pratimą. Pasodiname vaikutį ant kamuolio veidu į save, mažylio kojos tegu būna plačiai, prilaikome šiek tiek jį žemiau juosmens ir siūbuojame vaikutį į priekį, atgal į vieną ir į kitą šoną.
“Yra vaikų, kurie prašoka šį etapą, nes yra yra stiprūs savo raidoje, jie greitai pradeda atsisėsti ir sėdėti, o šliaužiojimas ir ropoojimas jiems yra neimponuojantys. O prašokę tą amžių jie atsistoja ir pradeda vaikščioti. Tačiau būna, kad pavaikščioję vieną du mėnesius, jie sugrįžta į ropojimo stadiją vienai, dviem savatėms. Paropoja ir jų raida, galima sakyti, vėl išsilygina”, - pasakojo kineziteraputė J.Skiotytė.
Mūsų, tėvų, užduotis - atsirinkti, kokius pratimus vaikas atlieka su džiaugsmu ir netingėti pasportuoti. Mat jei vaikučio juosmens sritis silpna, ši problema pati niekur nedings. Jei norėsite, jog vaikas augtų sveikas ir stiprus, ją reikės anksčiau ar vėliau sutvirtinti.
prisitraukia ir įsikimba, kaip pasiseka kūdikiui. idealu, kad abiem. pamenu, patogu būdavo ant lovos "treniruotis". ant lovos maniškės ir pradėjo šliaužti. 😀
Gerai, ačiū, bandysim 😀
O įrašo šiaip ar taip laukčiau 😀
jo, kad būtų patogiau, pats esi prieš tuos žaisliukus ir vaiką. kaip tik aš pagalvojau (kai skaičiau tavo blogą), kad tavo Antanukas toj stadijos "pasiruošęs".
blyn, turiu parašius įlgą įrašą apie šliaužiojimą ir ropijimą, bet jis juodraščiuose ir be nuotraukų (todėl, kad ir nepaskelbus), reiktų dėl tavęs pasistengti 😀 na, jei Antanukas nepradės šliaužti šią sav., kitą turėčiau rasti laiko ir užbaigti įrašą 😀)
Skersinį reikia laikyti šiek tiek pakeltą, taip? O įsikimba ir prisitraukia su viena rankyte?
Jei stebėtume šliaužiojantį kūdikį, pastebėtume, kad šliaužiant pagrindinį darbą atlieka rankos , t.y. jomis prisitraukia ir kojytėmis tik atsispiria vos. Taigi šliaužiojimas glaudžiai yra susijęs su kognityvine raida. Kažkodėl dauguma kineziterapeučių vieną ir tą patį – stumti kojytes į priekį ir už kilometro padėti žaisliukai. Bet ne su jomis gi šliaužia...
Kūdikis yra pasiruošęs šliaužiojimui, kai jau 1. Vartosi 2. Pasikelia ant rankyčių ištiestomis alkūnėmis ir sukasi aplink savo ašį. 3 . griebia žaisliukus iš visų pusių. Kol šių dalykų nėra kūdikis pasiekęs, pirmiau reiktų žaisti, kad įgytų visa tai. O kai jau pasiruošęs žymiai efektyvesnis pratimas (prireiks 2-3 dienų kad pradėtų šliaužti):
Reikia turėti kokį pagalį (skersinį), aš naudojau nuo žaislų stovo. Ir kai kūdikis siekia priešais padėtus žaisliukus (jie turėtų būti labai arti - nuo ištiestų rankyčių 1-2 cm) duoti įsitverti į tą skersinį ir tada kūdikis savaime prisitraukia!! Keli bandymai ir savarankiškai kūdikis pradeda šliaužti priekį. Kažin, ar aiškiai parašiau.
O tada pereinama prie ropojimo – reikia turėti batų dėžutę(ar kokią kitą). Kūdikio rankytes padėti ant tos dėžutės ir lėėėėėtai (kai sutvirtėja galima, aišku ir greičiau) pirmyn atgal stumdyti (ant kilimo patogiau, nes slidžiau), tam kad kūdikis pats stotųsi ant keturių. o kai mama masažuoja, aišku naudingi visi tie suvynioti rankšluosčiai.