Kaip pratinti vaiką prie darželio: psichologės patarimai

Kaip pratinti vaiką prie darželio: psichologės patarimai

22. Nov 2010, 08:40

Ką daryti, kai vaikas, pradėjęs lankyti darželį, tampa ypatingai jautrus. Šia tema pataria psichologė Renata.

 

Mamos viltyte klausimas:

 

Mūsų dukrytei Viltei beveik 1 metai ir 8 mėnesiai. Pradėjom lankyti darželį, žinoma viską atiduočiau, jei galėčiau būti su ja namie dar metus, bet... po motinystės atostogų aš neturiu darbo į kurį galėčiau grįžti, todėl iš anksto turiu pradėti ieškoti darbo, na o Viltė turi eiti į darželį.

 

Lankome jį jau savaitę po pusę dienos. Žinoma, reikia laiko, kad ji priprastų prie naujos aplinkos, kad priprastų būti be mamos.

 

Iš pradžių, žinoma, verkia, paskui nusiramina, tačiau būna irzloka, nelabai nori žaisti su vaikais, jai reikia apkabinimo, tokios globos iš auklėtojos,be manęs ten nevalgo. Grupėje ji jauniausia, tačiau iki darželio ji vaikus dievindavo. Bet nesijaudinčiau jei būtų bėda tik dėlto.

 

Pradėjus lankyti darželį dukrytė pradėjo miegoti pietų miego tik 1 valandą (kai miegodavo 2-3), naktimis pradėjo dažnai prabudinėti ir verkšlenti. Apskritai ji pasidarė ypač nerami.

 

Einant gatve jei tik pravažiuoja automobilis arčiau mūsų ji bijo, truputį kas ne taip ir ji jau verkia, net jei koks vaikas garsiau sušaukia ji krupčioja ir keičia veido išraišką lyg tuo verks.

 

Viltė nuo gimimo buvo gana jautrus vaikas ir "rankinukas", bet dabar viskas dvigubai stipriau. Mūsų pediatrė anksčiau yra sakiusi, jog ji tiesiog jautri ir į viską reaguoja smarkiau nei kiti vaikai. Bet man neramu ir, teisybę pasakius, kasdien vis sunkiau, nes tas jautrumas mano ir aplinkinių akimis yra pernelyg stiprus.

 

Dėmesio ir meilės rodau pakankamai, bet kodėl tai nepadeda? Kuo galiu padėti savo vaikui? Ar tai reiškia kokią nors neurologinę bėdą? Gal jau reikalingi kokie nors preparatai?

 

P.S. Kurį laiką dukrytė yra gėrusi Sedalia sirupo, bet jo ilgai vartoti negalima.


Atsako Renata Garckija, sanatorijos "Pušyno kelias" vaikų skyriaus psichologė, Mykolo Romerio Universiteto psichologijos katedros lektorė.

 

1

Sveiki,

 

Darželio lankymas – svarbus įvykis vaiko gyvenime. Ir ne tik vaiko. Jūsų laiške jaučiasi nerimas ir susirūpinimas.

 

Tarybiniais laikais vaikus pradėdavo vesti į darželį vos jiems pradėjus vaikščioti, kai kuriuos ir anksčiau.Vis dėl to šiuolaikiniai raidos psichologai ir specialistai - praktikai pripažįsta, kad geriau pradėti lankyti darželį nuo maždaug trejų metų.

 

Iki 2-3 metų vaikui reikia daug suaugusio žmogaus dėmesio ir globos. Toks vaikas dar neturi (ar ne visada turi) pakankamai savitarnos įgūdžių, bendravimas su suaugusiaisiais jam daug svarbesnis nei su bendraamžiais.

 

Todėl Jūsų aprašytas Viltės elgesys yra visiškai natūrali reakcija į pasikeitusi gyvenimą. Deja, gyvenimas, o ne psichologai diktuoja, kada vaikeliui eiti į kolektyvą.

 

Kaip galima pratinti vaiką prie darželio?

 

    * Namuose pabandykite sukurti dienos ritmą, kuris būtų panešesnis į darželio. Panašiu laiku kelkites, valgykite, suplanuokite laiko žaidimams, pasivaikščiuojimui;

 

    * Pradėkite palikti vaiką žaisti vieną kambaryje, vis ilgindami laiko tarpą;

 

    * Pratinkite vaiką prie svetimų žmonių, verta pabandyti kuriam laikui (valandai - dviems) palikti vaiką su Jūsų draugais;

 

    * Eikite pasivaikščiuoti prie darželio - tegul vaikas pratinasi prie kitos aplinkos;

 

    * Pirmomis dienomis būkite darželyje neilgai, likite su vaiku. Po kelių dienų palikite vaiką grupėje, bet ne ilgam (tiesiog išeikite iš grupės penkiolikai minučiui ir kasdien vis ilginkite tą laiką);

 

    * Galbūt turite galimybę vesti vaiką į darželį kas antrą dieną arba daryti vienos dienos pertrauką savaitės viduryje. Tai jokiu būdu neturi tapti taisykle, bet trumpos pertraukos tarp lankymų gali sumažinti mažų vaikų patiriamą stresą;

 

    * Stebėkite savo savijautą. Mamų nerimas (kuris yra visiškai natūralus šioje situacijoje) lengvai persiduoda vaikui. Jokiu būdu neaptarinėkite savo nerimo dėl darželio lankymo vaikui girdint;

 

    * Vaikui bus lengviau išbūti ne namuose, jeigu į darželį galima bus paiimti brangų jam/jai daiktą ar žaislą.

 

    * Vaikai jokiu būdu negali būti apgaudinėjamas, kiek laiko praleis darželyje. Mama turi labai stengtis ateiti pasiimti vaiką pažadėtu laiku;

 

    * Darželio lankymo pradžia neturi sutapti su kitais pasikeitimais namuose - persikraustymu, kito vaiko gimimu, skyrybomis ir kitais svarbiais įvykiais.

 

Norėčiau palinkėti didelės kantrybės. Priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų reikia laiko, ir kuo jaunesnis vaikas, tuo to laiko reikia daugiau.

Klausk specialistų apie tai, kas Tau rūpi redakcija@mamyciuklubas.lt – ir Tau jie būtinai pasistengs atsakyti.

22. Nov 2010, 22:53

kaip gera girdeti kad kazkam irgi buvo kaip ir mums,gera zinoti kad ne mums vieniems tokie rupesciai ir isgyvenima,aciu uz grazius zodzius 😉 zadam dalyvauti jei nepakis nieks kojos,sia savaite sergam,tai iki kito pirmadienio ar antradienio neisim i darzeli,jei sekmingai pasveiks ir vel neapsirgs butinai dalyvausim,ir labai noriu ir vis mintyse sakau kad tik nieks nesutrukdytu ten dalyvaut 😃

22. Nov 2010, 14:47

Dar noriu paklausti ar Jūs dalyvausit kalėdinėja šventėja, jai taip net norečiau pamatyti jus iš arčiau pažiūrėti tą mažą pupą.

22. Nov 2010, 14:42

Mano Ūla visad ėjo su vyresniais, tai dar ko ji nepasakydavo kiti man pasakydavo labai gerai pabendrauti su drąsesniais vaikais jie viską išpasakoja. Pas mane ir dabar visi subėga kaip aš ateinu, pasirodo jie Ūlą labai myli ji visada dėmesio centre, nežinau kodėl taip yra, bet man tik džiugu dabar. Ji kartais net galvą pakelia aukštyn parodydama kokia ji reikalinga visiems, pamatysi ir Jums bus taip. Mūsų mergaitės kitokios, bet aš vadovaujuosi tokia sąvoka varnos skraido pulkais, o ereliai po vieną. Tegu nebūna jos pilka masė, tegu paverkia taip gi kovoja už save. Ar ne taip.

22. Nov 2010, 14:15

is pradziu manau kad buvo jos nelabai man,man rodos labai nekreipe demesio,bent jau taip atrode,bet po keliu dienu kazkas pasikeite,taip snekejo kad taip supratau jog ja ir ant ranku panesioja ir siaip demesio daugiau rodo,ir sneka jau kitaip apie mano dukryte su tokiu rupestingumu ir susizavejimu,gal ir jom reikia laiko vistiek naujas vaikas kol randa buda prie jo prieiti,kolkas manau jos gerai rupinasi mano dukryte o ateitis parodys kai prades sneket,jei kas bus netaip jau is didesnio vaiko suprasiu,o ir didesne su vaikais zais,bus kitaip viskas taip manau 😀

22. Nov 2010, 14:11

Mano patirtis kitokia,maniske kol kas seimoje dar viena auga jau greit bus 3metukai. O,bendrauti su vaikais begalo nori.Maniau ir as ,kad bus sunku,juk ipratusi viska daryti su manimi ir buti kartu. Kadangi vyro mama dirba darzelyje greit suorganizavo atejimus i darzeli ir ka manot jau pirma diena susirado draugu,antra diena mamai tik ate -ate parode,o trecia pasiliko visai dienai ir miegojo ir valge ir ne vienos asareles. Ir nebuvo grupeje nei vyro mamaos visi svetimi. Ta diena man sunkiau buvo,nei dukrytei,nes parejau namo ir vis nezinojau ko cia griebtis ir ka cia veikti....vis skambinau mociutei,kad uzeitu i grupe ir paziuretu,gal verkia,gal jau namo prasosi....deja dideliam mano nusivylimui ir dziaugsmui dukryte piukiai adaptavosi ir is darzelio gryzo su mociute pilna nuotykiu ir geros nuotaikos.😉 😘

22. Nov 2010, 13:47

Laikykis mama, man sunkiausia buvo tai, kad ji labai lėta. Sakau gyvenimas toks sudėtingas vaikui bus sunku. Man Ūla apkabindavo kaklą turėdavau nuplėšti ir greit pabėgti girdėdavau kaip ji verkia niekas negali pasakyti ar ją priglausdavo kažkas ar ne verkiau ir aš eidama į darbą širdis plyšdavo. Aiškinau, kad mamytė turi dirbti nes negalėsim nupirkti jai žaisliukų ar skenėstų niekas nepadėjo. Tai linkiu geležinės kantrybės. Būčiau nerašius komentaro jokio jai pati būčiau to nepergyvenus. Pas nieką ji nelieka, tik su mano mama ir turiu tiksliai pasakyti, kada gryšiu. Paskui man pasako kad per ilgai užtrukau. Savo namuose gali pabūti su kažkuo tada ji jaučiaisi saugi, bet taip pasilieka tik su mano mama su anyta po šiai dienai verkia jeigu reikia likti. Nu laikykitės merginos. O kaip auklėtojos tau pačiai ar nieko. Žinai jos viena gali kalbėti kitą daryti pagavus situacijų tokių nemažai ir aš. Nu man gaila tavo vaiko irgi, bet reikia drąsinti mergytę gyvenimas toks sudėtingas reikia paruošti ją.

22. Nov 2010, 12:57

viska supratau ka norejai pasakyti 😉 tas ir sunkiausia kad ji dar nesneka tik pasirodo asaros ir tiesia rankytes i mane,pasiemus vel verkia ☹ mano dukryte tikrai yra mamyciukas ir dar rankinukas,iki siol ant ranku jai labai norisi,ir esu nekarta palikus su vyru su drauge ir su mociutem kaip i kaima nuvaziuojam ir broliui,tai su vienais gerai su kitais nelabai,zinau kad ipras prie darzelio ir reikia kantrybes tik kad ji labai greit dingsta pasirodziu vaiko asaroms 😀

22. Nov 2010, 11:28

Skubėjau rašydava, bet mintį mano turit suprasti. Patarimų kaip ir neturiu, nes aiškinimai nepadėjo ji nesuprato kodėl ne močiutė ją žiūri o kažkoks darželis čia atsirado, nors močiutė ją vesdavo į darželį aiškino, kaip čia gerai, tačiau ji po dienos suprato, kad ten nieko gero. Man buvo lengva nes ji kalbėjo viską man pasakydavo.

22. Nov 2010, 11:25

Perskaičiau straipsnį ir nutariau parašyti, nes mano situacija buvo tokia pati. Mano vaikas be manęs niekur niekada nelikdavo visur su manim dar mano mamą mačiutę prisiimdavo po ilgų kalbų jei man išlekti kur nors reikėdavo. Kaip supratau jog ji mamyčiukas labai pergyvenau, nes tokiems vaikams gyvenime būna sunku. Aš buvau visai kitokia, tai mano vaiko visas elgesys mane neramino. Darželis buvo didelė tragedija jos gyvenime tuo pačiu ir mano. Ašaros jos ir mano mus lydėjo visą mėn. paskui ji suprato, kad kitaip tikrai nebus. Jai buvo šokas, nes prieš tai ją augino mano mama, nes aš dirbau. O močiutė tai aišku, kad ne darželis. Mano dukrytei buvo 2 metukai, kaip ji pradėjo lankyti darželį. Buvau labai kantri ji man sakydavo mane muša, vieną kartą auklėtojai į akis pasakė mane muša, aš vistiek buvau kantri. Auklėtojos man sakydavo ji mums rankų nepaleidžia, žinau ji visada man rankytę duodavo tada jausdavosi saugi, širdį man spaudė tokie žodžiai aš juk visada taip auginau, o jos vaikų turi daug, žinau, kad tik mano vienos negali jos žiūrėti. Po mėnesio auklėtojos man pasakė kokia graži Jūsų duktytę ji nusišypsojo pas ją žandukuose duobutės, tada supratau mano Ūla jau jaučiasi darželyje gerai, jei jau nusišypsojo ji apsiprato. Linkiu Jums kantrybės aš praverkdavau ir ryte išėjus iš darželio ir vakare kada ji pas mane bėgdavo su ašarom tada verkdavom abi apsikabinę. Praėjo mūsų ašaros dabar mes jau panelės 4 metų. Bet jai auklėtojos kitos jai labai blogai. Dar ir šiais metais verkė vasarą nes mūsų darželį panaikino tai mėn verkė, nes auklėtojos buvo ne jos tvarka vėl kita. Dabar vėl puiku. Miela mamyte kantrybės linkiu. Laikas geriausias gydytojas.

22. Nov 2010, 09:26

aciu gydytojai uz patarimus 😉 atrodytu dauguma patarimu taip ir darome,tik tas pasakymas kada pasiimsiu dukryte ir kalbejimas kad mama grys jos neveikia ji nenori girdeti mano kalbu ☹ bet jau baigiantis antrai savaitei viskas lyg ir gereja,as pati geriu raminacia arbata ir esu ramesne matyt dukryte jaucia,tik jau siandien i darzeli nebejom,panasu kad susirgom,todel po ligos vel viskas bus is naujo,tik galvoju kad siektiek lengviau nes aukletoja ir vaikucius jau bus macius 😀 todel ir toliau kalsiu sau i galva Kantrybes 😀