Turim bėdą su maudymusi. Dabar dukrytei pusė metukų, pastaruosius du mėnesius nesimaudė, nes vis sirgo.
Pasveikdavo, po ligos dar palaukdavome kelias dienas, nespėdavome išmaudyti ir vėl prasidėdavo kosulys. Taip ir užsitęsė du mėnesius.
Po šio ilgo laiko, susiruošiau maudyti, prisišildžiau kambarį, pasiruošiau vonelę, nepavyko, bijo, verkia. Truputį apiprausiau ir viskas. Po kelių dienų vėl bandžiau, deja, tik kojytes truputį įmerkiau į vandenuką ir didžiausias klykimas, verkimas. Tuo ir pasibaigė.
Vyresnė sesė maudėsi vonioj, galvoju - pabandysiu įkišti kojytes, pamatė vandenį - viskas, vėl ašaros. Prieš maudant, šnekinu ją, linksminu, dainuoju daineles.
Dabar apiprausiu prie kriauklės, pasisodinu ant kelių, prilaikau, nes pati dar nesėdi, viena ranka prausiu. Tačiau ir su zirzimais. Bet juk tai ne išeitis.
Ką daryti? Kaip vėl pripratinti prie vandenuko? Kad galėčiau maudyti normaliai vonelėje, išplaut galvytę. Ką daryti, kad nebijotų vandenuko?
Mama Eglė
mes taip pat maudėmės kartu su mažyliu, dažniausia tėvelis ėjo su mažium maudytis, ir žaisdavo, kad vandenuko nebijotų
Gal pradziai, kol apsipras, eikite kartu maudytis. Kad ir po dusu. Laikykite prisiglaude, kaip ji megsta. Po truputi turetu priprasti prie vandenuko 😀
manoji nebijojo 😀
mano gabrielyte is pradziu klyke kaip "skerdziama", nesupratau kodel, atrodo vandenuko temperatura normali (visa laika su termometru matuodavau), po truputi pratinau kojytes ir taip visa kuneli,bet rekdavo..viena diena nutariau, kad jokio termometro nenaudosiu,darysiu vandenuka, kad man butu toks tinkamas(sakyciau pagal termometra karstokas),isukau i vystykliuka ir po truputi pratinau taip😀ir dabar mano gabrielyte maudosi su malonumu,vakar net su sypsenele (pirma karta).aisku visa laika kalbinu ja, sakau kokia ji saunuolyte, kaip jau moka plaukioti 😀
Mūsų Augustas maždaug tokiame amžiuje taip pat bijojo maudytis, bet tada vistiek maudydavomės, tiksliau apsiprausdavome, nekankinome vaiko. Dažnai vykdavo apiprausimas ne vonelėje o tiesiog po tekančiu šiltu vandeniu. O atėjus vasarai dažnai vykome prie ežero,ten ir vėl susidraugavome su vandenuku, net iki ašarų kai reikdavo lipti iš vandens