Jei turite klausimų specialistams, rašykite juos redakcijos e-paštu: redakcija@mamyciuklubas.lt
ediciukasd:
Turiu 1,9 m. sūnelį. Pradėjome eiti į lopšelį (mano mažylis grupėje jauniausias). Nerimavau, kaip mano mažyliui ten seksis, bet nemaniau, kad man pačiai taip bus sunku susitvarkyti su savimi, su savo jausmais.
Dar tik keletą dienų mažylis ten pabuvo iki pietų, nes tik palankę apsirgome. Net nežinau, kokį būdą pratinimui geriau pasirinkti man reikėjo, auklėtoja patarė palikti iki pietų, taip ir darėme.
Žinau, kad blogai darau, jei su vaiku neatsisveikinu, bet jei atsisveikinčiau, būtų dar daugiau ašarų, todėl nuvedame jį į grupę, pabūname truputį kartu, o kai jis užsižaidžia išeiname.
Bet išėjus išgristu verkiantį vaiką, taip suspaudžia širdį, norisi grįžti, paimti ant rankų ir nuraminti. Jei nebūtų kartu vyro, nežinau ar susivaldyčiau negrįžusi, nors žinau kad taip daryti negalima.
Vis svarstau, gal po truputį reikėtų jį pratinti, gal per ilgai palieku jį, nors vėl galvoju juk tik 3 valandas. Namie daug kalbame su juo apie darželį, dažnai jam sakome, jog jei jį nuvedame į darželį, tai nereiškia, kad jį paliekame, sakome, kad būtinai ateisime jo pasiimti....
Suprantu, kad darželis nėra blogai, auklėtojos juo rūpinasi, jis visko ten išmoks, bet, kaip sakoma, protas suvokia, o širdis ne....
Konsultuoja psichologė Vika Aniulienė:
Darželis - lyg primesta pareiga
Darželis – psichologinė trauma ne tik vaikams, bet ir tėvams. Labai svarbu jau prieš leidžiant vaiką į darželį suvokt apie artėjančius sunkumus.
Teisingai auklėtojos sako, jei vaikas verkia ir jūs jį vedat namo – jam atrodo, kad viską gali jo ašaros. Bet taip pat nereikia pamiršt, kad vaikas neįvertina ir ligos. Vedat į darželį, o staiga vieną dieną nevedat.
Jam nesuprantama, kad jis serga dėl to ir nevedat. Yra daug įvairiausių nuomonių. Kad ir kaip bebūtų, kad ir kaip bepristatytumėt darželį, vis tiek vieną dieną vaikas supranta, kad nepriklausomai nuo aplinkybių, nepriklausomai, kaip ten gera, kaip ten jį myli ir kiek ten daug draugų, vieną dieną darželis tampa primesta pareiga.
Savaime įsijungia gynybiškumas. Jei daržely taip gera ir aš turiu pasirinkimą eit ar ne, kas bus, jei nenorėsiu...?
Geriausia pratintis pamažu
Jei tik yra galimybė ir jei tik auklėtojos leidžia, mano nuomone, geriausiai pratintis pamažu. Beje, mažesni vaikai greičiau adaptuojasi nei vyresni, todėl su jais lengviau.
Siūlyčiau iš pradžių ateiti į kiemą ar į grupę pažaisti, pabūti. Tokiomis pat sąlygomis kaip nuolatiniai vaikai – nusirengiate, pasidedat batukus, apsimaunate šlepetes, dalyvaujate veikloje, o papietavę išeinat namo.
Priklausomai nuo vaiko, taip einat kelias dienas, vėliau jau tik apabūnat porą minučių, atsisveikinat, pasakot, kad nubėgsit iki automobilio ir tuoj grįšit. Jei vaikas sutinka (jei sutinka, reiškia, jaučiasi pakankamai saugus), taip ir padarot – išeinate.
Grižtate po 10-15 min. Kitą dieną galite vėl kartu būti iki pietų, po to namo. Dar kitą dieną jau jums reikia į parduotuvę nueiti ir grįšite už valandos. Taip ir padarote, grįžtat iki pietų, papietaujat ir namo.
Po kelių tokių dienelių siūlyčiau palikt pamiegot pietukų, prieš tai vaiką įspėjus, jog teks miegot, o kai pamiegos su visa grupe, jūs ateisit jo pasiimt.
„Šiandien papietausi ir auklėtoja parodys tau, kur tavo lovytė. Tu turi pačią gražiausią lovytę darželyje. Ji paskaitys tau pasaką, palaikys už rankutės, jei bus liūdna, o po to aš ateisiu tavęs pasiimti“, - tai ne siūlymas, ne prašymas, bet paprastas dienos konstatavimas.
Pasakykite, kad grįšit – tai svarbiausia
Yra tekę girdėti, jog kai kurie darželiai nepraktikuoja pratinimo prie išsikyrimo, tada belieka pasitiketi jų siūlomomis metodikomis, pasiimti telefoną ir paskambint, kai tik kils mintis "o kaip gi mano vaikui dabar sekasi".
Teisingai mąstote, negrįžkit ir neparodykit, kad jums širdį suspaudžia. Tiesiog atvedat vaiką į darželį, perrengiate, pabučiuojat, atsisveikinat ir pasakot: „man irgi labai skauda širdelę ir labai liūdna, kad su tavim negalėsiu būti šiandien, bet vakare grįžę namo abu pažaisime/ paskaitysiu pasaka ar pan."
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, toks veiksmas išlaisvina jus nuo papildomų minčių pvz, "Marius dabar jaučiasi paliktas vienas... kaip galiu taip elgtis?" ir vaiką išlaisvina nuo daugybės klausimų. Mama atėjo, atsisveikino ir pasakė, kad grįš – tai svarbiausia.
jolantux, suprantama tokia tvarka darzelio,mus va prieme nuo lapkricio men,buvo vieta ir galejo pradet lankyt nuo kada norim,del vasaros nieko nezinau,bet darzelis apie tai nieko neskelbia,o tai vasara isviso nedirba darzelis?tai kur det vaikiukus tada?
man iskart pasake pati darzelio vedeja, kad pirmas dvi savaites vaikas bus po pusdieni ir kartu su vienu is tevu. mano zmogiukas yra mamyciukas ir niekur be manes, pradzioje jis tiesiog akimis gaude, kad tik nedingciau, kad vienas nepasiliktu, bet pamazu isivaziavom. labai bijojau, kad nenores miegoti, o jis priesingai, su malonumu ejo su vaikais miegoti.
viltyte, pas mus nuo vidurio metų nepriima vasarai darželiai uždaryti, o mano mergytei tik gegužę sueina 2 metukai, mano darbas nuo 8 iki 17 val, tai va todėl ir teks iškart palikt visai dienai
Bijau net pagalvoti apie darželį...☹
Mes irgi rudenį turėtume pradėti eiti į darželį. Sunku net pagalvoti, bet taip pat visai darbo dienai paliksiu vaikutį. Labiau bijau ne todėl, kad gali būt pradžioj sunkumų paliekant vaiką, juk, manau, anksčiau ar vėliau, pripras, bet dėl ligų. Vat tas baisiausiai ir baugina: 2 savaites palanko, 2 savaites serga...
mano dukryte visada manes neisleidzia,net jei namie su teciu reik palikt vistiek verkia isikibus i kojas,nors tetis dievinamas, Jolantux o kodel iskart visai dienai paliksi? kodel nenori pamazu pripratint?
artėja ir mums tas laikas kad reiks keliauti į darželį, neįsivaizduoju kaip bus, nes iškart teks palikti visai dienai, o dabar jau kyla sunkumų, kai reikia palikti nors trumpam, apsikabina ir neišleidžia
O manoji be problemų. Savaitę ir aš kartu būdavau iki pietų. Po to dar savaitę buvo viena iki pietų. O dabar eina visa laiminga ir būna visa dieną. 😀
Net bučkio neduoda nuėjusi. Nusirengia ir į grupę! 😀
mano dukryte lanko darzeli nuo lapkricio men,jai tada buvo 1 ir siek tiek daugiau nei 8 men. lankem 2 savaites tada apsirgom,paskui vel 2 savaites lankem ir tada 2 savaites atostogavom kaime (vyras gavo atostogu),na o dabar jau vel antra savaite lankom.bet panasu kad greit apsirgsim. Pirmas dienas pabudavau kartu o isejus gryzdavau po 2-3 valandu,antra savaite palikdavau iki pietu ir ateidavau kai buvo ipuseje pietauti,na o baigiantis antrai savaite palikau pietu miego,po ligos vel pirmas dienas budavo iki pietu, antra savaite jau po pietu miegelio,dabar kai gryzom po atostogu palieku visai dienai ir ateinu iskart po vakarienes. Kai lankem jau antra savaite atejus i grupe dukryte iduodavau i rankas aukletojai ir iseidavau ir dabar taip darau,nepadejo jokie aiskinimai kad ateisiu greit ir kur einu,is akiu manes nepaleidzia ir neuzsizaidzia kaip kiti vaikai,todel su aukletoja nusprendem kad neverta vargti su ja buti nes ji vistiek manes nepaleis,todel pries paduodant aukletojai i rankas dukryte as visada sakau kad tetis darbe mamyte irgi turi dirbti (nors dar nedirbu) ir viltyte turputi pabus darzely ir paskui mamyte greit ateis. Palieku visada verkiancia,bet kai tik uzdarau duris po keliu minuciu nusiramina,aukletoja palaiko ant ranku ir bega zaisti. Pirma savaite verkdavo ilgiau,ir zirzliukas buvo,nevalge beveik nieko,su vaikais nezaide,bet pamazu pamazu pradejo valgyt,pietu miegelio ilgiau ismiega,su vaikais zaidzia,dazniausiai visai neverkia,pradejo daryti ant puoduko,ir vaikai jau su ja bendrauja paguodzia, jau pripazysta ir vaikai ja. Beje ji jauniausia grupej. Sunku buvo beprotiskai,nesiklausydavau uz duru kada nurims,begu kuo greiciau is darzelio,ir verkiau namo parejus,bet viskas eina i gera todel dabar jau as rami,ir aukletojos visada pasako kaip sekesi per diena su visoms smulkmenom,uzpakaliukas puikiai priziuretas,dazniausiai svari ir sausa,todel laikui begant nurimau. Reikia didziules kantrybes,su laiku pripras,beje ir didesni vaikai verkia ryte tai ko noret is tokio maziuko neturincio 2 metuku. Ir dar jei jau pasiryzai vesti i darzeli tai negali but jokiu nueisiu ir pasiimsiu 😉 Laikykis, viskas susitvarkys 😉
na kai edavau sunena paimt tai kai rengiu ji Aiste jau prie zaislu puol. na tikiuos mano pupa legvai pripras
oi, mes tai ilgai pratinomes... dar vis apsirgdavo,menesi atostogavom,tai su tokiom pertraukom labai ilgai isejo! ispradziu po pora val tebudavo,kartu ir lauke buvom,o pokaituka neskubejom palikti,kol visiskai nepriprato prie auklyciu ir pati noriai jau eidavo i lopseli 😉
mums pradzia buvo labai sunki, darzeli lankeme kartu, t.y. budavome iki pietu abu, su vaikuciu, taip pratinomes. aukletoja sake, pirma turi tevai priprasti, suvokti, kad ju vaikas bus darzelyje, kad jam cia gerai, o tada ir vaikas prades suvokti, kur yra. kai palikau viena, labai verke, man sirdi skaudejo, bet neleidau sau pratrukti, apsisukau ir isejau. po savaites, dvieju mano zmogiukas pradejo suprasti,kad mama ateis, kaskart jam pasakydavau, tu pazaisk, o as begu i darbeli, kai abu atliksim savo darbelius, susitiksime. ir kazkaip tai suprato, pats sakydavo, kad mama eina i darba. po dvieju isbandymu menesiu, isauso linksmas musu rytas, Marciukas pabuciavo ir nubego zaisti. ir dabar, jei savaite neinam, galvoju, kaip bus, bet jis pasiilgsta draugu, aukletoju, todel asaros baigesi, nors nesakau, kad niekada ju nebebus😀 svarbiausia, kad mama susitaikytu su pasikeitimais, tada bus ir vaikuciui lengviau. stiprybes ir kantrybes😀