Iš mamos laiško:
Rašau, labai laukdama jūsų patarimo dėl žindymo. Mano leliukui 6 mėn. Per šį mėnesį tepriaugo vos 200 g. Valgo pagal poreikį, vis pasiūlau kas 1,5 arba kas 2 val. Bet jo valgymas trunka dabar labai neilgai, vos porą minučių, kol pienas laisvai teka. Sakykit, ar gali būti, kad pienas dinginėja, nes po jo pavalgymo paspaudus su pirštais krūtį, lelius iškart po nutraukimo godžiai suvalgo, norėdamas dar gauti. Taigi aš visai nebesuprantu, kodėl lelius taip elgiasi. Gydytoja būtinai liepia maitinti mišinukais, kad svoris augtų. Iki tol su svorio augimu buvo viskas gerai. Esu labai sunerimus - kaip elgtis su primaitinimu mišinukais, nes bijau, kad pienas išvis dings, juk mišinukai skanesni.
Atsako ir pataria Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius.
Jeigu per pirmuosius penkis mėnesius kūdikis augo gerai (mama taip apibūdina laiške), tai gali būti, jog šeštąjį mėnesį svorio augimas tik laikinai sulėtėjo, kad prisitaikytų prie natūralių kūdikio organizmo poreikių. Ypač jeigu vaikelis yra sveikas, žvalus ir jo psichomotorika vystosi gerai – jau sėdi ir aktyviai domisi papildomu tirštu ir kietu maistu. Kita vertus, net ir pradėjus papildomo maisto davimą, antrajame pusmetyje pagrindinis (ir gausiausias kiekiu) vis dar turi būti pienas. Aišku, geriausia kad tai būtų motinos pienas – pačios gamtos sukurtas tobulas kūdikio maistas ir „vaistas“, nes turi imuninių medžiagų ir net gyvų ląstelių, saugančių vaiką nuo ligų.
Kaip sužinoti ar kūdikiui užtenka mamos pieno? Vienas būdas galėtų būti kontrolinis kūdikio svėrimas prieš žindymą ir po žindymo. Tačiau kuri motina žino, kiek tą kartą jos vaikui pieno reikėjo? Per kiekvieną žindymą vaikas suvalgo skirtingai, priklausomai nuo jo apetito, nuo motinos nuotaikos ir daugelio kitų aplinkybių. Taip, mokslininkai yra apskaičiavę, kad, pavyzdžiui, vieno mėnesio kūdikiui vidutiniškai per parą reikia pieno kiekio, apytiksliai lygaus penktadaliui jo kūno svorio tuo metu. Ar vargsite dieną ir naktį kontroliuodami, kad sužinotumėte visų maitinimų metu gautų pieno kiekių sumą? Juk yra kūdikių, kurie žinda po dvidešimt kartų. Neverta!
Verčiau tomis dienomis, kai nerimaujate, ar vaikeliui užteko pieno, skaičiuoti šlapius vystyklus arba kelnytes (sauskelnės šiuo atveju blogiau atspindės tikrovę). Ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą – požymis, jog kūdikis per tą laiką gavo pieno pakankamai. Aišku, jei vaikelis yra tik žindomas ir negauna jokių kitokių skysčių. Kita vertus, galima apsieiti ir be skaičiavimų: jei gaunamo su motinos pienu vandens, taigi ir paties pieno (nes jo sudėtis visada beveik pastovi – apie 90 proc. sudaro vanduo), kūdikio organizmo poreikiams ima trūkti, kūdikio šlapimas tampa labiau koncentruotas: darosi tamsesnis ir aštriau kvepia.
Ką daryti, jeigu paaiškėtų, jog pieno trūksta? Pieno gamybą motinos krūtyse geriausiai skatina dažnas kūdikio žindymas. Tačiau, jeigu kūdikis žinda nenoriai (taip dažniau atsitinka iš buteliuko per čiulptuką gerti įpratintiems kūdikiams) ar vangiai (pvz., dėl nusilpimo nuo ilgalaikio pasikartojančio neprivalgymo), gausesnę pieno gamybą galima paskatinti ir pieno ištraukimais po žindymo – pientraukiu ar masažuojant krūtis rankomis.
Ištrauktą pieną kūdikiui sugirdyti (po žindymo, jeigu jis dar nebus sotus) verčiau ne per per čiulptuką iš buteliuko (nes tai kūdikiui kelia painiavą ir gali atpratinti nuo gebėjimo gerai žįsti krūtį), o kitu budu - iš puodelio ar šaukšteliu. Bet dar geriau pasinaudoti žindymo papildikliu.
Žindymo papildiklis (pardavėjų dar vadinamas „papildoma maitinimo sistema“) susideda iš rezervuaro (maišelio, buteliuko ar puodelio) ir nuo jo link krūties einančio elastingo vamzdelio, kuriuo maistas atiteka į kūdikio burną. Tas vamzdelis turėtų būti gana plonas, kad netrukdytų žindymui ir kad šalia jo neliktų tarpelio orui praeiti. Be to, kad neslankiotų, šį vamzdelį prie krūties odos galima pritvirtinti pleistro juostele. Vamzdelio galas turėtų būti greta spenelio viršūnės.
Papildiklis suteikia unikalią galimybę žindyti kūdikį iš nepakankamai gausiai laktuojančios krūties. Jis užtikrina, kad kūdikis gautų papildomo maisto tuomet, kai, prigludęs prie krūties, mokosi žįsti. Kartu kūdikis savo burna liesdamas spenelį stimuliuoja nervinius receptorius pakankamai ilgą laiką, kad paskatintų gausesnę naujo pieno gamybą.
Kaip papildas geriausiai tinka dirbtinai ištrauktas mamos pienas. Tačiau jeigu jo trūksta, laikinai galima papildyti ir mišinuku. Jo kiekis reguliuojamas taip, kad krūtis būtų pakankamai stimuliuojama, kol kūdikis pasisotins ir bus patenkintas. Pradžioje papildo į rezervuarą įpilama tiek, kiek maisto kūdikis iki šiol buvo įpratęs suvalgyti. Vėliau, kai motinos pieno atsiranda ir ima gausėti, kūdikis palaipsniui atpratinamas nuo papildo, vis mažiau jo įpilant į rezervuarą. Per papildiklį kūdikis turėtų gauti maisto pakankamai, kad nebadautų ir kad būtų skatinamas ilgiau, aktyviau ir dažniau žįsti.
Išsamią informaciją ir daug naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” ir interneto svetainėje www.zindyk.lt
