Mums, tėvams, norisi, kad mūsų mažylis būtų pats geriausias. Bet kai pradedame lyginti su kitais, iškart imame jį kritikuoti. Ar galima kritikuoti vaiką? Jei taip - kaip teisingai tai daryti?
Pasak psichoterapeuto Gunaro Trimdos, galima kritikuoti vako charakterį, jo veiksmus ir poelgius. Jeigu tėvų kritika konstruktyvi, ji bus naudinga. Amerikos mokslininkai įrodė, jog tam, kad neutralizuotume nekonstruktyvios kritikos vaikui pasekmes, prireiks mažiausiai 5 pagyrimų.
Kritika neturėtų būti auklėjimo principu, todėl geriausia sukurti tokias sąlygas, jog kritikos būtų kuo mažiau. Kai kritikuojame, pagalvokite, kokiu tonu ir kokiais žodžiai tai sakome, nes mintys ir žodžiai turi didelę jėgą.
Tvarka namie - tvarka ir vaiko galvoje
Pasak specialistų, vaikus, turinčius skirtingus charakterius, reikia mokyti ir auklėti skirtingai, kaip elgtis su daiktais. Pavyzdžiui, pirštinės turi būti visada kišenėje, kad visuomet rastum, tai padės palaikyti sistemą, batai grižus iš lauko padėti ne kambario viduryje, o prie durų ar batų dėžėje ir pan.
Kalbant apie vaiko išsiblaškymą, psichoterapeutas Gunaras išskiria dvi tokio elgesio priežastis - vako hiperktyvumą ir tėvų perdėtą rūpestį. Hiperaktyvumo atveju, vaikas toks aktyvus, jog jam nelieka laiko ir jėgų mažiems dalykams, o jei tėvai yra perdėm rūpestingi, vaikui nėra reikalo rūpintis savo daiktais, nes vis tiek mama viską už jį padaro.
Pliusų ir minusų metodas
Yra keletas kritikos būdų ir vienas iš jų - pliusų ir minusų metodas, kai už gerus poelgius mažyliui duodami “pliusai”, už blogus - "minusai". Šis metodas pasiteisina, bet nemotyvuoja. Todėl psichologai pataria neversti vaiko daryti tai, kad tik jis gautų pliusą, o geriau sudominti jį tuo dalyku.
Kritika turi pasekmes
Psichoterapeutas G.Trimda pataria nekritikuoti vaikų per dažnai. Vaikui, kuris vaikystėje buvo dažnai kritikuojamas, ateityje trūks motyvacijos ir jis baiminsis kitų žmonių. Tokie žmonės sako “taip” tik dėl to, kad juos priimtų, kad pasirodytų geri kitų akyse, tokiu būdu jie netenka savo individualumo.
Dažnai tėvai kritikuoja vaikus už tai, ko nenori matyti savyje, juk vaikai - tai tėvų atspindys. Tad prieš kritikuodami savo atžalą pirma pagalvokite, ką tas dalykas, už kurį išsakote kritiką, reiškia jums.
Kritikuoti reikia poelgius, o ne vaiką
Esminė taisyklė - kritikuoti reikia poelgius ir veiksmus, o ne patį vaiką. Pvz., jei vaikas paviršutiniškai plauna indus, paaiškinkite ir parodykite jam, kaip tai daryti teisingai, o ne sakykite - koks tu nevykėlis ar nemokša.
Įdomu tai, jog vaikas skirtingose gyvenimo situacijose reaguoja taip pat kaip ir suaugęs. Pavyzdžiui, tėtis ruošiasi išeiti, bet neranda automobilio raktų, tad ima ant savęs pykti ir koneveikti, koks jis išsiblaškęs. Tai matydamas vaikas taip pat taps sau griežtas ir bars save už menkiausius dalykus.
Neiškelkite kartelės per aukštai
Iškelkite vaikui realius tikslus. Jei norite nusigauti iki kalno viršūnės, pirmiausia turite išsikelti užduotį lipti iki vidurio, o tik po to mąstyti, kaip nueisite toliau. Todėl neskubinkite vaiko ir jam neprimeskite savo svajonių, minčių bei norų.
Girkite ne patį vaiką abstrakčiai (pvz koks tu šaunuolis), o tai, ką jis padarė, kiek daug pastangų ir jėgų įdėjo ir kokį rezultatą pasiekė, pvz kaip gražiai nupiešei šį medį arba kaip puikiai sulankstei drabužius, ačiū, kad padedi man tvarkytis ir pan.