Vaikai paprastai mėgsta daiktus, kurie jiems visai "nepriklausytų" pagal amžių. Žiūrėk, nugvelbia mamos lūpdažį ar aštrias šakutes nuo stalo, ir žaidžia sau patenkinti. Kaip tinkamai juos atimti? Į mamos klausimą atsako psichologė.
Mama Simona V.:
Mano 1,6 metų mergaičiukė labai išlepusi, nors nelepinom, bet mane jaudina labiausiai vienas klausimas – kaip teisingai atimti iš vaiko daiktą, kurį jis netyčia nugvelbia kaip pvz: lūpų dažai, šakutė ir pan. jam netinkančius žaidimams daiktus?
Nes kai tiesiog ateinu ir paimu ar paprašau, kad atiduotų, ji pradeda smarkiai isterikuoti, verkti ir tas verksmas labai natūralus ir skausmingas.
Kadangi nemoka dar šnekėti, bet emocijos būna labai stiprios – kaip elgtis tokiose situacijose, kaip netraumuojant vaiko atimti iš rankyčių daiktus, kurie netinka žaidimui?
Atsako Renata Garckija, sanatorijos "Pušyno kelias" vaikų skyriaus psichologė, Mykolo Romerio Universiteto psichologijos katedros lektorė.
Tokio amžiaus mažyliai labai smalsūs. Jie neseniai išmoko vaikščioti, jų mąstymas sparčiai vystosi, jie pastebi vis daugiau dalykų ir tie dalykai traukia jų dėmesį...
Ko gero, labiausiai veiksmingas sprendimas būtų prevencija – padarykite "reviziją", paslėpkite žaidimams netinkamus daiktus.
Vaikai juk nieko nesupranta nei apie pavojus, nei apie daiktų vertę bei brangumą. Žinoma, visko nesuplanuosi...Todėl pasistenkite nukreipti dukrelės dėmesį. Iš patirties galiu pasakyti, kad geriausiai tam gali tikti koks kitas "suaugusiųjų" daiktas.
Tikriausiai galėsite surasti kokį nors, kurį bus negaila duoti vaikui. Pažįstu motinas, kurios perka po du semtuvus (ar kitus įrankius) į virtuvę – vieną naudoja pačios, o kitą duoda žaisti vaikui.
Vaiko "netraumuosite", jeigu daiktą atimsite greitai ir tvirtai, bet nekelsite balso, kalbėsite tvirtai, bet ramiai. Pripažinkite, kad vaikas turi teisę nusiminti – ar Jūs nenusimintumėte, jeigu iš Jūsų būtų atimtas koks patinkantis daiktas.
Todėl svarbu greitai nukreipti vaiko dėmesį. O jeigu tokio amžiaus mažylis labai nusiminė, verkia, tai tikrai nieko tokio, jeigu paimsite ant rankų ir priglausite. Tokiu būdų nors ir neduosite to daikto, kokio vaikas norėjo, bet parodysite, kad Jums ne tas pats ir kad nepykstate.
Sėkmės Jums ir džiaugsmingo augimo kartu.
pritariu viskam, bet dar pridursiu auksinę taisyklę, beveik tinkančią kiekvienam vaikui - atimant daiktą su vaiku reikia NUOSEKLIAI IR VISADA KALBĖTI, net jei dar tik kūdikis šliaužiojantis ar ropojantis. Jis turi žinoti, kodėl. Pavydžiui, lendant prie laidų - čia laidai, teka elektra. Pavojinga; prie miltelių dažų, ploviklių ir pan. - čia chemija, pavojinga. Nesvarbu, kad esmės ir nesupras, bet išgirdęs jau girdėtus žodžius, reiškiančius kažką negero, kad mama NIEKADA neleis (o tai anksti kūdikis pajėgus suprasti)- ženkliai sumažina vaiko frustaciją. Žodžiu, ribos nustatinėjamos nuo kūdikystės 😀