Kūdikius krūtimi maitinančios mamos, jei turite klausimų žindymo tema - rašykite redakcijos e-paštu: redakcija@mamyciuklubas.lt ir žindymo specialistai būtinai atsakys. Pasidalinkite ir savo patirtimi.
Mama Viktorija:
Laba diena, auginu 1 m. ir 3 mėn. dukrytę, ją žindžiau vos 3 savaites, o paskui daviau mišinuką, nes tiesiog nebeištvėriau ilgiau.
Mano mažylė valgė kas 30 min. dieną ir naktį, iš pradžių aš kovojau su nukramtytais speneliais, o paskui su nežmonišku skausmu krūtyse. Kaskart maitindama mažylę jaučiau tokį fizinį skausmą, kurio ir apsakyti nepajėgiu.
Šiuo metu aš laukiuosi antro vaikelio, skaitau daugybę knygų bei straipsnių apie žindymą ir bandau rasti atsakymą į šį klausimą: kodėl man fiziškai skaudėdavo krūtys, kai aš maitindavau mažylę?
Ar yra tam tikrų būdų, kaip galima iš anksto pasiruošti žindymui, t.y. tinkamai paruošti savo krūtinę, kad nenukentėtų speneliai ir pati krūtinę?
Žinote, iš pradžių netgi galvojau, kad neteisingai maitinu mažylę, tad kreipiausi į kitas žindyves, jos ne tik teoriškai konsultavo, bet buvo šalia, kai maitinau savo mažylę ir viskas buvo teisingai, tačiau kaskart maitindama mažylę jaučiau nežmonišką fizinį skausmą.
Esu skaičius viename straipsnyje, kad skausmingas žindymas gali būti susijęs netgi su paprasčiausia infekcija organizme, ar tai yra tiesa? Kaip atsikratyti tos baimės, kaip fiziškai, taip ir dvasiškai?
Kaip pasiruošti būsimam žindymui bei tinkamai paruošti savo krūtinę?
Mamyčių klubą konsultuoja Všį „Pradžių pradžia“ žindymo konsultantės - mamos Aistė, Rasa ir Jolanta:
Laba diena, Viktorija,
Labai suprantu jūsų baimę ir nerimą ir sveikinu pasiryžimą nenuleisti rankų ir su antram vaikeliui suteikti geriausią gamtos duotą maistelį, o pačiai pajusti žindymo malonumą.
Pabandysiu papunkčiui paanalizuoti skausmo priežastis ir būdus jo išvengti.
1.Spenelių skausmas kyla nuo to, kad kūdikis neteisingai apžioja krūtį. Jeigu krūtis paduodama teisingai, vaikelis pakelia galvytę ir pakankamai plačiai išsižioja, apima kuo didesnį plotą aureolės, ypač iš apačios – spenelis realiai siekia kūdikio burnytės gomurį ir tokioj vietoj niekaip negali būti traumuojamas, taip giliai burnytėje jo niekas nespaudžia ir neliečia.
{smallpic:1}
{smallpic:2}
Šie paveiksliukai iliustruoja, kaip teisingai paduoti krūtis.
Jei iškart po gimdymo, kelias savaites atkreipsite dėmesį kaip naujagimis apžioja spenelį, neleisite jo traumuoti, vėliau teisingas apžiojimas vyks savaime, nes naujagimiai greitai užfiksuoja teisingo apžiojimo techniką ir kitaip (neteisingai) žįsti nemoka.
Visgi egzistuoja nedidelė galimybė, kad speneliai yra nepaprastai jautrūs, visą gyvenimą gyvenę šiltnamio sąlygomis ir jiems jau skauda vien nuo ilgesnio buvimo jiems neįprastoje aplinkoje, ypač jei vaikelis nori valgyti kas 30 min.
Rekomenduoju kas kart po maitinimo pabūti namie 15-20 visiškai nuogomis krūtimis. Esant spenelių įtrūkimams - kremai Medela ir Gold Cream (sudėtis 100% natūralus lanolinas - vilnos vaškas ) yra veiksmingiausia priemonė spenelių žaizdelėms gydyti, jo įsigyti galima http://www.vaikutakas.lt/ ir www.emama.lt .
Tačiau nepamirškite pagrindinės taisyklės – jokie kremai nepadės, jei spenelis ir toliau bus traumuojamas, tad būtina koreguoti apžiojimą ir žindymo padėtis.
Daugiau šia tema - kituose straipsniuose.
grazinux viso laukelio ir neturi apzioti vaikas,o kiek imanoma daugiau.pora draugiu turejo labai didelius spenelius vos i burnyte tilpdavo tai ka jau kalbeti apie tamsuji laukeli.
Bet juk motinos tas rudaisi laukas aplink speneli yra antiek didelis, kad atrodo jog as pati jo viso neapziociau, tai kaip tai imanoma kudikiui, kuris vos prazioja savo burnyte???
su antru nestumu neskaiciau jokios informacijos,nebent tiek kiek informacijos pakliudavo pries akis mamyciu klube.nors kaip jau rasiau kad labai bijojau maitinimo stengiausi negalvot,bandziau susitaikyti su mintim kad jei nepavyks taisyti klaidu tada teks misinukais maitinti ko labai nenorejau nes pirmajai sunkiai atrinkau,vandeniu fontanais atpilinejo,tai peproto viduriai kietejo.baisu prisiminti ta laika nes asara nurieda vien pagalvojusi kad nuo pervargimo buvau subarusi maza nekalta kudikeli
Oi, mergaitės, kaip aš jus suprantu.Paskaitau abiejų pasakojimųs, tai daug ką galėčiau pakartoti žodis žodin.O aš , kaip tik, truputį gailiuosi, kad tiek daug skaičiau, nes viską stengiausi daryti pagal literatūrą. Bet kiekviena moteris, jos fiziologija ,tiek ir jos vaikutis yra ant tiek individualūs, kad kartais nei specialistai, nei knygos nepadeda.Kodėl vienos mamos be jokių kursų sėkmingai maitina ilgai savo lelius, o kitos, nors ir apsiskaitę, susiduria su problema.
Aš tai net nesapnuodavau, kad pas mus bus tokių problem su maitinimu. Dar nėštume įsivariau, kad mano speneliai įdubę, pradėjau kiekvieną dieną masažuoti ir pan.😀Pirmas šokas buvo, kaip ilgas ir varginantis gimdymas baigėsi CP. Po CP , kaip turi būti priešpienis, jo pas mane nebuvo. O specialisčių tai tikrai buvo, ėjo jos ten pas mane, spaudė, spaudė, o priešpienio nėra. Aš tik nesupratau, kodėl man patarė maitinti sėdint, o vaiką pasidėti ant kažko, kad būtų krūtų lygyje. Tipo, po CP patogiau. Koks ten patogumas, kaip pasvirus sėdi, įsitempus, kaip tik viskas nutirpsta. O ir šiaip pati kol įsitaisydavau tą vaikutį...Bet vistiek dėjau savo mažiukę prie krūties,čiulpė ji, ir taip nučiulpė, kad man pūslės atsirado. Juk niekas nebėga, o ji čiulpia. Mišinuko žiauriai nenorėjau duoti, pati kankinausi, ir vaiką kankinau. Verkiau ,stresavau ir pan. Kažkurioj dienoj specialistė pro skausmus ir žaizdas išspaudė kelis pieno lašiukus.Kokia laimė.Parsivežus mergytę tikrai turėjau to pienuko, maitinau, bet jau tas nesibaigiantis skausmas varė mane į isteriją. Vyras mane pamatydavo, mano veidą, tai pats kankindavo.Nesuprasdavau, kaip toks mažas žmogutis tiek skausmo suteikdavo.Nervuodavausi, žindymas būdavo kančia.Meldžiausi, kad bent jau tų spenelių neskaudėtų.Nei vienas tepaliukas nepadėjo. Nesuprasdavau, kaip ten kitoms mamoms po kelių dienų išgydavo.Matyt, problema ne tame buvo.Žindžiau iki dviejų mėn.Dar vaikų gyd.pasakė, tipo vaikas nedavalgo, mažai svorio priaugęs, liepė mišinuką duoti. Aš jos nepaklausiau, vyras nupirko pientraukį. Pasiryžau nekęsti skausmų, nes jie niekaip nepraėjo, pradėjau nusitraukti pienuką. Ir taip iki devynių mėn. Net nenoriu prisiminti to laikotarpio.
Ir iki šiolei nesuprantu, kodėl man taip skaudėjo.Nežinau, ką reiktų daryti kito leliuko atveju.Nes važiavo ir specialistė ir pan į namus.Prie jos viskas OK, bet lieku viena, pasimetu ir viskas.
Tai manau,kad čia ne vien tik literatūros reik daug skaityti.Daug ką lemia tikrai psichologinė būsena, taip pat ir fiziologija.
aš taip pat susidūriau su visais išvardytais sunkumais, krūvini spieneliai, ašaros, ištisinis vaiko prilipimas prie krūties ir pan, man labai padejo žindymo specialistė ligoninėj, kuri net išvykstanat dave savo mobilų tel, jei kiltų kokių klausimų, tik jos ir vyro palaikymo dėka nenustojau žindyti, išmaitinau sūnų 7,5 mėnesio. Pagalbinės priemonės Garmastan tepaliukas ir kai kada antspieniai
mamukas matai, mano klaida buvo ta, kad negavusi jokios pagalbos žindymo klausimais iš ligoninės personalo, aš pati ir nepaprašiau jos, nes man atrodė, kad jeigu mano leliukas šiek tiek pavalgo ir "numeta" krūtį, reiškias jis yra pilnai sotus😉 taigi, pirma diena po gimdymo viskas buvo puiku, o štai antra, atvažiavus mano anytai ir pagelbėjusi su žindymu, pasirinkau ne man skirtą žindymo pozą, stovint, taigi leliukas taip apkramtė spenelius, kad aš net prisiliest prie jų negalėjau, degė kaip kokia ugnis😉 kt diena buvo ne ką geriau, ištverdavau apie 5min. ir, žinoma, leliukas negaudavo tiek pienuko, kiek jam reikėjo, tas alkis vis kaupėsi ir kaupėsi...atvažiavus namo negalėdavau prisiliest prie savo krūtinės, o maitinau sukandusi dantis, paskiau pradėjau naudoti Garmastan tepaliuką ir vaikščiojau nuoga krūtine, žaizdelės lb greit užsitraukė, tačiau žindymas man buvo vis tiek nemalonus....manau, kad tai buvo dar ir psichologinės problemos, kaskart, kai mažylė valgydavo, visi mano rūbai pasidarydavo šlapi, tekdavo keist viską, pradedant liemenuku😉 niekada negalėdavau rasti tinkamos žindymo pozos, nes sedėti po gimdymo negalėjau, o gulint jaučiau, kaip traumuojami mano speneliai😉 žinok, jaučiausi kaip kokia karvute maitindama mažyle, taigi, manau, iš dalies ir pati esu kalta, kad taip greit pasidaviau...šiuo metu skaitau daug literatūros ir ruošiuos eiti į žindymo kursus, nes lb norėčiau pabandyt antrą leliuką pilnai išmaitint pati😉 ačiū tau už paguodą ir tikiuosi, kad aš irgi galėsiu ištaisyt savo žindymo klaidas😉 sekmės toliau maitinant savo angeliuką😉
viktorija pilnai suprantu tavo baime vel zindyti.pirmaja mergaite taipat maitinau labai trumpai bet tik todel kad pati suklydau,nes stengiausi kad virsuje daugiau aureoles apziotu buvau isitikinusi kad taip reikia tik po keliu dienu supratau kad klydau,aplinkybes trukde galvoti vientik apie vaikeli tai sunkiai suvokiau kaip yra svarbu nuo pirmu maitinimu teisingai paduoti kruti.pirma nakti po gimdymo mazyle maitinau su mobilaus telefono sviesa o kadangi vienas spenelis idubes tai viso sito uzteko kad juos apkramtytu.skausmas nezmoniskas,zaizdos baisines,niekas nepalengvino ju gijimo,daresi guzai,kilo temperatura.maitinau vos neverkdama,pieno nepavykdavo nutraukti nei laso kad tik paminkstetu krutys.maitinau apie menesi kol pamaciau kad vaikas netik kraujo gauna bet ir puliu.teko nutraukti maitinima.bijojau kad tie puliavimai nepereitu prie rimtesniu problemu.kai laukiausi antrakarta nieko taip nebijojau kaip maitinimo,net prisimint baisu budavo.bet kadangi zinojau ka dariau blogai tai stengiausi taisyti ta klaida ir dabar jau penki menesiai kaip sekmingai maitinu mazyle.dar taisiklingai maitinti trukde nepatogiai gulimas vaikas ir as pati.viena sesute liepdavo vaika guldyti ant paduskos,kita kitaip liepdavo guldyti ir tai blaske,o kadangi jau speneliai buvo skausmingi tai dar labiau trukde atsipalaiduoti maitinant ir tai stabde pieno yekejima.