Tėvų supratimas apie mažylio mitybą iki metų amžiaus iš esmės teisinga: jam reikia mamos pieno (arba pieno mišinio, jei yra problemų su žindymu), o vėliau papildomo maitinimo (nuo 4-6 mėnesių). O kalbant apie vaikučio virš metų mitybą, tėvams jau kyla nemažai klausimų, ypač dėl karvės pieno ar mišinio vartojimo.
Atskiras „ačiū“ toms mamoms, kurios gali ir nori tęsti mažylio maitinimą krūtimi virš metų amžiaus.
Net ir klausiant savo tėvų, medikų ar draugų šia tema, sunku nuspręsti – ar įvesti karvės pieną į 1 metų vaiko mitybą, ar ne.
Iki šiol egzistuoja daugybė nuomonių dėl karvės pieno ir jo produktų vartojimo mažiems vaikams. Europos pediatrų-gastroenterologų asociacija nepataria duoti pieno ir jo produktų kaip atskiro valgio vaikams iki metų. Taip pat ir Europos vaikų alergologai sutinka su šia nuomone, nes pienas vaikams iki metų gali sukelti alergiją.
Kiek svarbus ir vertingas karvės pienas vaikui virš 1 metų? Vienas iš pozityvių aspektų tai, kad pienas yra puikus kalcio ir vitamino D šaltinis, be to, pieno sudėtyje yra didelis fosfatų kiekis. Bet vartojant per daug pieno, didelis fosfatų kiekis išplauna iš organizmo kalcį.
Karvės piene labai mažai geležies. Jos atsargų organizmui reikia gamintis hemoglobinui, kurio funkcija – pernešti deguonį eritrocitams (raudoniems kraujo kūneliams). Jeigu mityboje mažai geležies, gali prasidėti geležies trūkumas. Tuomet gali atsirasti mažakraujystė – deguonies trūkumas organizme. Viena iš priežasčių – per didelis pieno vartojimas.
Kodėl taip vyksta? Vartojant per didelį pieno kiekį (t.y. baltymų ir kalcio), sunkiau įsisavinama geležis iš plonosios žarnos.
Vaikui virš metų reikia mažiau baltymų nei mažyliui iki 12 mėnesių. Karvės pienas turi daug baltymų. Jeigu vartojama per daug pieno, kraujyje išsiskiria didelis azoto kiekis, o tai – apsunkina inkstus.
Iš esmės karvės pienas turi prisotintų riebųjų rūgščių, o nesočiųjų riebiųjų rūgščių labai mažai. Kodėl vaikui reikalingos nesočiosios riebios rūgštys?
Ilga grandinė nesočiųjų riebalų labai naudinga vaiko organizmui (smegenims ir regėjimo organams), taip pat augimui. Vartojant pakankamą kiekį nesočiųjų riebiųjų rūgščių kaip omega-3, omega-6, pilnaverčiai vystosi kognityvinė funkcija, t.y. atmintis, gebėjimas mokytis, kalba, mąstymas.
Nesočiųjų riebiosios rūgštys ypač svarbios regėjimo vystymuisi – spalvų skyrimas, regėjimo ryškumas, matymas tamsoje. Deja, karvės pienas neduoda organizmui nesočiųjų riebalų.
Patirtys parodė, jei pieną duodant ankstyvajame amžiuje, didelė rizika, kad vaikas susirgs cukriniu diabetu, ypač didelė rizika tiems vaikams, kurių šeimoje jau serga šia liga.
Paskutiniais 10 metų sparčiai vystosi alergija karvės pienui. Manoma, kad alergija rečiau pasireiškia sulaukus vaikui dvejų metų, tačiau, tačiau rizika išlieka iki keturių metų amžiaus.
Nuo kada jūsų mažylis pradėjo vartoti karvės pieną?
Visi vaiko vystymosi periodai svarbūs, ne tik iki metų, todėl reikia aprūpinti ikimokyklinio amžiaus vaikutį visomis reikalingomis maisto medžiagomis, ypač iki trejų metų amžiaus, nes šiuo laikotarpiu organizmas sparčiai vystosi.
Karvės pieno ilgai vengėm, nes kraujas vis rodydavo neaiškią alergiją ir straipsniai rašo, kad nelabai gerai. Kai baigiau maitinti, nuo 1,5 metų nustojo vaikui svoris augti, valgė daug, kartais atrodė net per daug, nors buvo nuolat alkana... toks užburtas ratas, kol pradėjau duoti karvės pieną. Ne po daug, gal po nepilnas dvi stiklines per dieną. Nežinau ar tai sutapimas, bet svoris iš karto pradėjo augti. Dabar vėl minimaliai tik naudojam, į košes.
Gerti karvės pieną pradėjom vėlai, gana ilgai naudojau specialius mišinius nuo metų ir nuo dviejų metų. Mano vyrukui jie labai patiko. O nuo kokių 3 metų kartais išgerdavo pienuko jau pirktinio. Bet šiaip ne itin jam norėdavosi to pieno, labiau valgydavo varškytes ir jogurtus 😀