Deja, skyrybos tapo aktualia nūdienos tema. Šiuo klausimu teiraujasi ne viena mama MK forume. Pataria psichologė Vika Aniulienė.
Daiva27:
Noriu paklausti, kaip padėti vaikui ištverti skyrybas. Nutariau skirtis su vyru, nes jis neištikimas, pati palūžusi, visa tai mato 7 metukų dukra. Nenoriu, kad ji užsidarytų savyje.
Mamyčių klubą konsultuoja psichologė Vika Aniulienė:
Svarbu kalbėtis su vaiku ir geriausiai tai daryti abiems tėvams iš karto. Nesileisti į smulkmenas, tačiau, jei kyla klausimų pačiam vaikui – būti atviriems. Nekaltint, nesipykt prie vaiko.
Ir nereikia manipuliuot vaiku. Vaikui svarbiausiai yra gyvenimas, dėl to turite informuot apie ateinančius pokyčius.
Akcentai daugmaž tokie:
-mama/ tėtis nebegyvens kartu
-tu eisi/ neisi į tą pačią mokyklą
-tavo gyvenama vieta keičiasi/ nesikeičia
-kuo keičiasi vaiko rutina ir gyvenimas
labas,mano istorija susikloste ganetinai sekmingu keliuku,nes skyrybos vyko tuo metu,kai dukrytei buvo metukai ir mudvi daznai budavome vienos,tad nebuvo ir didelio prisirisimo prie biologinio tevo. Ir dar taip likimas sudeliojo,kad atsirado naujas tetis,kuris labai myli dukryte,nori duoti jai savo pavarde ir niekas juos pamates nesudvejoja gatveje,kad jie tetis ir dukra,nes labai panasus. Tai bent ,kol kas nepajuto dukryte to vadinamo skyrybu skausmo,nes turi ir tetuka ir mamyte , kurie ja labai myli ir manau,kad cia yra viskas gerai ir pati dziaugiuosi, kad viskas taip graziai issisprende. Skyrybos vyko pusantru metu.....bet visu tuo sunkiu laikotarpiu,mes buvome kupinos meiles ir laimes. Manau vaikas i tevu skyrybas reaguoja,taip,kaip jam pateikia patys tevai. Jai vaikas mato nuolatinius barnius ar net smurta....veliau asaras ir visa kita psichologini smurta,kuris neretai ir buna nukreipiamas pries paty pazeidziamiausia zmoguti ,tai vaika. Kurdami savo ateity nepamirskime svarbiausio tai Vaikas ir jo interesai. Skyrybu niekam nelinkeciau,tai labai ilgas ir skausmingas procesas. Bet, kartais neisvengiamas ir radikaliai pakeiciantis gyvenima i geraja puse. 😀