Kodėl kyla konfliktai su vaikais? Kaip valdyti emocijas konfliktų metu? Šia tema surengtas seminaras "Lietuvos ir vaikų jaunimo centre", kuriame lankėmės ir pristatome įdomiausias seminaro autorės, psichologės Annos Vinkovskienės mintis.
Kaip valdyti emocijas konfliktų metu su vaikais. I dalis
Peržiūrėkite savo prioritetus
Viena iš konfliktų su vaikais atsiradimo priežasčių - skirtingi tėvų ir vaikų norai/interesai. Šiuo atveju kalbame apie skirtingas vertybes bei skirtingus prioritetus.
Kol vaikai gyvena su tėvais, tai amžina problema ir dažna konfliktų priežastis. Kur eini, kada grįši, kodėl ten, kodėl su juo? – turbūt pačios pamenate tokius savo tėvų klausimus.
Ar iš tiesų mūsų ir mūsų vaikų prioritetai skirtingi? Ar išties išauga tokia siena, kad peštumėmės? Žinoma, kiekvienoje šeimoje interesai skirtingi, nes visi esame individualybės. Tačiau nereikia iškart konfliktuoti dėl to, būtina kalbėtis su vaiku nuolatos, o ne aiškintis, kad kiekvieno norai skirtingi. Paklauskite paauglio vaiko, pavyzdžiui – kokia dienotvarkė tau labiau tinka. Ką tu galvoji apie tai ir tai?
Labai svarbu peržiūrėti savo prioritetus. Ar vaikui mano primetami prioritetai tinka? Dažniausiai problema būna, kai tėvai atveda pas psichologą vaiką ir prašo jį pakeisti: padarykite, kad jis klausytų, kad gerai mokytųsi ir pan. Žodžiu, turi „sulipdyti“ žmogų, koks tėvams būtų patogus. Tuomet problemų turi ne vaikas, o patys tėvai.
Žinoma, būna problematiškų vaikų, bet jie tampa problematiški dėl netinkamo tėvų auklėjimo.
"Nelaužykite" vaiko asmenybės
Todėl atminkite, kad kiekvienas vaikas yra individualybė. Tėvai daro dažną klaidą – bando vaiko charakterio proveržius nukirsti per šaukimą, draudimus ir "kapoti" vaiko charakterį (eik, daryk, sakiau, kad negalima, netrukdyk manęs, dabar neturiu laiko ir pan.) – iš tokio vaiko užaugs žmogus, kuris nemoka už save pastovėti, neturi savo nuomonės, kuris savęs negerbia, kuris linkęs su visais sutikti.
Jei vaikas rodo "ožiukus", vadinasi, rodo savo charakterį - tai stiprios asmenybės užuomazgos, bet paleisti vėjais, kad darytų ką nori, irgi nereikia. Nes vaikai nesupranta rėmų, kad jo elgesys turi pasekmes.
Su dešimties metų vaiku jau galima rimtai kalbėtis. Aiškinkite, kodėl jums atrodo, kad pirmiausia reikia paruošti pamokas, o vėliau – kompiuteriai ir kiti malonumai. Paklauskite būtinai ir vaiko nuomonės: kodėl tau atrodo, kad pirmiau reikia pažaisti, o po to pamokos.
Dažnas vaiko atsakymas: todėl, kad aš taip noriu. Tačiau nešaukite ant jo ir neverskite prievarta sakydamas „eik, pasakiau ir viskas“. Nes už kiekvieno noro slypi priežastis.
„Kodėl aš turiu daryti? – paklaus vaikas. Jūs atsakysite: todėl. Tuomet vaikas išmoks tokį jūsų toną ir vėliau jums atkirs, kai ką nors liepsite: “Nenoriu ir viskas“, nieko neaiškindamas. Jeigu mes kalbėsime su vaiku visur ir visada, ramiai argumentuodami, išsakydami savo nuomonę, vyresni vaikai taip pat pripras argumentuoti savo nuomonę, pasakyti savo požiūrį, o ne užsisklęsti savyje.
Žinoma, tai reikalauja kantrybės ir laiko, ko mažiausiai turime. Lengviau liepti ir bėgti savo reikalus tvarkyti, o ne su vaiku aiškintis ir kabėtis. Tačiau būkite lankstesni su savo prioritetais.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centre tėvams organizuojami seminarai apie vaikų auklėjimą ir psichologiją. Apie artimiausio seminaro temą skaitykite čia: Seminarai tėvams LVJC
