Kajaus pirmieji žingsneliai

23. Jan 2011, 09:00

Sveikos mamytės, Kajui dabar 1 m ir 5 mėn., jis vaikšto kuo puikiausiai, net ir begioti moka. Pradėjo vaikščioti jau pats be niekeno pagalbos likus savaitei iki metukų.

O nuo 8 mėnesių puikiai stovėjo pats pasilaikydamas ir vaikščiojo su rankos pagalba, yra tvirtas vyrukas:)

Buvo nepaprastas jausmas, kai Kajus pasileido ir pradėjo žengti pirmuosius savo savarankiškus žingsnius, tokius nestabilius, lėtus ir juokingus

Apėmė neapsakomas džiaugsmas, net nesitikėjau, nors ir jau laukiau tu pirmųjų žingsnelių, labai su vyru džiaugėmės, kad nepraleidom šio momento ir abu pamatėm pirmuosius Kajaus žingsnelius.

Iškart puoliau skambinti Kajaus seneliams ir pranešti džiugią žinią, kad jų mylimas anūkėlis jau žengė pirmuosius žingsnius, buvom visi laimingi, kaip vaikai.

Prieš pradedant Kajui vaikščioti, jis vis priropodavo prie sofos ar sekcijos ir laikydamasis atsistodavo ir stovėdavo, vaikščiojo laikydamasis už stalo ir kitų baldų, jam patiko, kad pats gali nueiti kur nori, nereikia niekeno pagalbos.

Tad mums buvo sunku lakstyti paskui jį, visur įlįsdavo, viską išmėtydavo, kur pasiekia, tuomet pagalvodavau, kaip buvo gerai, kai buvo mažiukas ir tik gulėdavo ir žaisdavo, niekur jam nereikėdavo:), o dabar kai vaikšto, nutinka visokių kuriozų.

Kai Kajus pradėjo vaikščioti, atsirado noras visur užlipti - tai ant sekcijos, ant kėdžių, tai dar kur nors. Atsimenu, kai Kajus pradėjo eiti ir nukrito ant užpakaliuko, galvojau, kad tuoj verks, bet jis nusijuokė, atsistojo ir toliau ėjo.

Pagalvojau, kad sauskelnės turi dar vieną privalumą, jos apsaugo ne tik nuo šlapimo, bet ir nuo smūgių, su jomis nusileidimas ant užpakaliuko yra minkštas:)

Tai būna užlenda, kur už lovos ir turi ieškoti po visus namus, o jis tyliai tupi ir laukia, kol kas nors suras, tada bėga ir juokiasi:), na daug nutikimų buvo, kurie man yra labai brangus, kaip ir atsiminimai apie Kajaus pirmuosius žingsnelius.