Kajuko pasiekimai

Kiekviena diena atneša kažką naujo, nudžiugina ar nuliūdina, priverčia sustoti arba įnirtingai judėti pirmyn. Tačiau, kad ir kokia bebūtų naujai prasidėjusi diena, ji visuomet prasideda sūneliu.

Ryte kartais būna, kad jis pažadina mane, kad pasiimčiau pas save. Apkabina ir miega toliau. Tokios akimirkos neįkainojamos, jomis reikia mėgautis ir džiaugtis.

Kajui jau metai ir šiandien jau 8 mėn. Didelis, bet tuo pačiu ir mažas. Didelis savo pasiekimais, kurie džiugina mano širdį, matant kaip sūnus auga, protingėja, kaskart kažką naujo sugalvoja.

Bet tuo pačiu ir dar visai mažas pipiriukas.

Tad galim pasigirti tokiais pasiekimais: ant puoduko daro jau nuo pusantrų metukų su trupučiu pats, dieną vaikšto tik su kelnytėmis, ant puodelio pasiprašo pats, o jei laksto nuogutis ir atsisėda neprašęs, tik po to eina ir girias, kad aa padarė, atprato ir nuo sauskelnių, naktį dar dėvi.

Valgo pats ir jau senokai gana gerai.

Turi 14 dantukų.

Yra gudrus mažylis, mato, kad mama apie puodus sukas, reiškia, tuoj bus valgyti, tad atsidaro spintelę ir išsiima savo lėkštelę ir reikalauja valgyti. Sėdi prie stalo pats kaip ir visi.

Mėgsta mums padėti, rinkom uogas, obuolius – mažasis visur šalia ir padeda. Įmeta obuoliuką ir sako va. Kai susiruošiu skalbti, tuoj pat prisistato ir mažiukas – aš galiu sau ramiausiai eiti baigti ką pradėjus, o mažiukas sudeda skalbinius į skalbyklę, tiesa ir įjungti bando, tačiau dar būnu neįjungus.

Ir atėjęs rodo, galvutę linguoja, rankom, ir sako nein, reiškia, kad neina :) Paprašius, nueina tėtį pašaukti valgyti, o kaip juokingai atrodo, kai ima pykti, kad šis neina, tada ima ir tempia už rankos.

Pažįsta visus kiemo augintinius, visus gyvulėlius, tai ir ožka, karvės, katės, vištos ir visi kiti gyvulėliai. Atkartoja jų garsus. Pats bando rengtis, kai nori į laukutį, ir vedasi už rankos.

Kai ateina vakaras, pats rodo, jog reikia kloti lovą, paskui įlipa į ją ir sako - mama ateik, a a, mat miegoti laikas, tada dar GE paprašo – gerti.

O rytais visuomet padeda sukloti lovą, na toks ir padėjimas, tačiau vaikas stengias, užtiesalą kartu taiso, pagalvėles deda. Na sakom, auga tikras mūsų pagalbininkas. Ir mamai pyragus maišyt padės, ir tėčiui dirbti.

Juokingai atrodo, kai ima juoktis su kitais kartu :)

Namuose atpažįsta įvairius maisto produktus ir juos vadina, žinoma, sutrumpintai, kaip vaikui išeina, tačiau suprantam, ko jis nori.

Močiutė sako, kad išties gudrus vaikas, gal tai įtakos daro, kad supa vien suaugę, elgias kartais kaip 3 metų (močiutės žodžiais tariant), ir grimasos, ir mimikos. Kartais apsimeta, kad negirdi, nutaiso labai juokingą rimtą veidelį.

Radęs šiukšlę, pakelia ir nuneša išmesti, sako fui. Arba kai rūbukus išsitepa.

Šeimos narius šaukia savaip, tačiau jau panašėja į vardų trumpinius.

Ryte pavalgęs ir vakarais jau įprato valyti dantukus, tad rodo, kad reikia valyti.

Pavalgęs ir šiaip daiktelį gavęs sako atiū – ačiū.

Tokie tad mano mažiulio pasiekimai, kurie išties džiugina mano širdį. Kartais pastebiu bruožų, kurie būdingi man, kartais tėčiui. Visgi sutariama vienu klausimu - iš manęs paveldėjo nemažą ožiuką, o iš tėčio greitumą, visur skubėti daryti juoko forma, žinoma.

Mažasis pipiras Kajus ir mama Roberta