Ketvirtoji meilės kalba: pagalba

Mąstau ir galvoju, kad tiesiog menas yra tiek suteikti pagalbą, tiek parodyti, kad jos tau reikia, bet tiesiogiai nepaprašyti.

Matyt būtent meilė yra tas raktas, kuris suteikia galimybę tuo pasinaudoti.

Iš savo taško - pagalbos tikrai gaunu. Tarkim, po įtemptos dienos namie su mažyle ir dar bemiegės nakties prieš tai grįžęs vyras pamato mano beveik (beveik!) išprotėjusias akis, giebia vaiką, aprengia kaip moka (nieko nesakau dėl per storos kepurės ir per plonų batų, ar atvirkščiai) ir išeina pasivaikščioti. Aš tuo tarpu griūnu į lovą arba užsikaičiu karštos arbatos ir puolu prie jau apdulkėti spėjusios knygos. "Ačiū už pagalbą", - mintyse pasakau ir džiaugiuosiu pusvalandžiu ramybės. Va, būtent tokios pagalbos ir tikiuosi jos nepaprašydama ir labai smagu, kad gaunu.

Dar gerai pamenu laikotarpį, kai nėštumo metu buvo taip bloga, kad negalėjau ne tik į maistą žiūrėti ar gaminti, bet ir plauti indų. Susikrovus jau nemažai krūvelei, gulėdama ant sofos matau, kaip vyresnėlis Rokas prisistumia kėdę, pasiraitoja rankoves ir sudoroja visą indų krūvą. Ačiū pasakau garsiai, o jis priėjęs dar apdovanoja mane bučinuku. Va čia tai pagaba! :)

Aš irgi stengiuosi vyrui padėti. Paruošdama karštą vakarienę po jo pasivaikščiojimo su dukryte, atnešdama į lovą mėtų arbatos vakare po sunkios dienos. Ir jam nereikia prašyti, aš matau, kada to reikia.

Su vyresnėliu Roku kiek sunkiau. Sunkiau įsiūlyti savo pagalbą, nes matyt toks laikotarpis, kai jis viską nori daryti pats ir tą pagalbą reikia įvynioti į daug daug sluoksnių kažko kito, kad pagalbą jis priimtų. Nors kartais labai džiaugiuosi, kai jis imasi iniciatyvos ir paruošia be jokios pagalbos desertą pavargusiai šeimynai vakare, na kad ir žele :)

Štai nereiktų pamiršti ir mažosios Urtės pagalbos - ji pakelia nukritusį daiktą, sulaukia AČIŪ ir dar apdovanoja tave plačiausia šypsena. Taip pat itin padeda net ir neprašyta ištraukti visus drabužius iš skalbyklės ar džiovyklės - tai tikrai pagalba :)

Ir ką gi čia pridėti pabaigai, gal tiesiog, kad aš tokia laiminga, turinti mylinčią ir supratingą šeimą...