Kiek erdvės namie skiriate savo vaikui?

Ar patiems mažiausiems reikia atskiro kambario, savo erdvės nuo pat kūdikystės? Ar kenčia tie, kurie neturi savo kambario net pradėję lankyti mokyklą?

Pasak psichologės Linos Kalinauskienės, kiekvienam vaikui reikia savo erdvės, tačiau priklausomai nuo amžiaus ir poreikių, jos reikia skirtingai.

Mažam pypliukui užteks ir nedidelio žaidimo kampelio, kur jis sau netrukdomai žais. O vyresniam, ikimokyklinio amžiaus vaikui jau reikia ir atskiro kambario, nes jo poreikiai kur kas didesni.

3-4 metų amžiaus vaikas gali jau norėti turėti atskirą erdvę – savo kambarį. Tačiau ne visada pagal galimybes tėvai tai gali leisti. Tačiau tai, kad tėvai ir vaikai dalinasi viena erdve, anot psichologės, nėra didelės tragedijos. 

"Yra skirtingų šeimų. Vienos savo poreikiams skiria visą erdvę namuose, yra šeimų, kurie vaikams skiria didžiąją dalį namų erdvės. Geriausia, kai išlaikoma pusiausvyra", - teigia specialistė.

Kai vaikas mažiukas, jam užteks ir kilimėlio ar nedidelio kambario kampelio, kur jis gali sau daryti netvarką. O paaugusiam vaikui galima skirti ir atskirą kambarį.

„Bet jei yra galimybė įrengti atskirą kambarį vaikui nuo pat mažens – tai puiku. Atskira erdvė tuo gera, kad čia vaikas gali daryti tai, ką nori – pabūti vienas, pažaisti, o kai liūdna – atbėgti pas tėvus. Tai jo pasaulis“ , - pasakojo psichologė.

Kada ir kokios atskiros erdvės vaikui reikia, pasirodo – griežtų taisyklių nėra. Dalinantis viena erdve su vaku, svarbiausia susitarti dėl taisyklių – tiek buitinių, tiek dėl bendravimo. Tuomet ir tėvai, ir vaikas bus laimingas.

 O ar tavo vaikutis turi atskirą žaidimų kampą namuose, o gal visą kambarį?