Jeronimas Laucius. Liūtas žvėrių Prezidentas.
Vaikas įdėmiai klausėsi mano skaitomos eiliuotos knygelės. Tik kelis kartelius perskaičiau, o ji jau atkartoja:
Kiškiai tikis kalno morkų,
O meškutė – medaus tortų,
Vilkas trokšta būti sargu:
Saugot aveles – joks vargas.
Ar mums ši knygelė patiko?
Taip, patiko, nes joje akcentuojama,kad nieko už dyką nebūna. Kad pažadai-lieka pažadais. Ypač tai vainikuoja šis posmelis:
Liūtas rinkimus laimėjo,
Tik ar pažadus tesėjo?
Liūtą vegetarą sutikai?
Štai pats sau ir atsakai.
Vaikas darė darbelius, kurie buvo susiję šios knygelės tema.
Vėliau spalvino knygutėje esamas iliustracijas, pridedama geriesiems gyvūnėliams šypsenas ir širdeles.
Tad ši knygelė atliko mums švietėjišką veiklą, nes: bandėme prisiminti kas ką valgo, knygelė tapo su vaiko nuspalvintais piešinukais, vaikas išmoko mintinai visą eiliuotą pasaką, kuri išmokė netikėti pažadais bei niekam nieko nežadėti, jei žinai,kad nepavyks įgyvendinti. .
