Ko nori mūsų vaikai?

Nuotrauka: Dainius Ščiuka

Papasakosiu tai, ką išgirdau „Mamyčių klube”, pridėjau šį tą iš knygų, vaikų psichologijos tyrimų ir galiausiai pritaikiau sau ir savo požiūriui. 

Man rodėsi labai gerai pažįstu savo dukrytę: ji labai mėgsta būti tarp žmonių.  Ji neįtikėtinai švelniai glosto visus vaikus ir juos bučiuoja, visuomet dalinasi žaislais. Jai nepatinka pliušiniai žaislai. Ji mėgsta medinius konstruktorius: svarbiausia žaislų savybė: kad kažkas į kažką susidėtų, užsimautų ar sulįstų. Jai labai patinka pliuškentis vonioje, žaisti „viru viru košę”, suptis. Dar ji mėgsta su manimi ilgai vartytis lovoje, parodyti kur jos ir kur mano nosis, ausys, akys ir burna. Šokti pagal Miley Cyrus „Malibu”, valgyti pomidorus, žaisti su mano kaklo papuošalais, valgyti su dviem šaukštais pati, vieną būtinai periodiškai numetant ant žemės, o ar atsisės ant puoduko, visada priklauso nuo rytinės nuotaikos.  

Artėjant rudeniui ėmiau dairytis įvairiausių būrelių, kuriuos galėčiau lankyti su Marija Barbora (1,5m) ir tada išgirdau stebuklingą tiesą: beveik iki 3 metukų vaikučiui gyvenime tereikia 3 žmonių, aplink kuriuos sukasi visas jo gyvenimas ir viskas, ką jis mėgsta, kuo džiaugiasi arba ką nori veikti yra absoliučiai tiesiogiai susiję tik su tų trijų žmonių pomėgiais ir poelgiais.

Ne ji mėgsta būti tarp žmonių, o aš. Pirmąjį sykį išmokius ją švelnumo pagyriau ir nuo šiol ji glosto visus vaikus, nes tai jos mamą daro laimingą. Tai aš nežinau, ką veikti su pliušiniais žaislais, o štai su medinukais prisėdu žaisti kartu. Ne jai patiko sudėti vieną žaislą į kitą, o aš paplojau pirmąjį sykį jai tai padarius. Galėčiau tęsti ir tęsti. Esmė tokia, kad viskas, ką mėgsta jūsų vaikas yra jūsų veiksmų ir reakcijų veidrodis. Viskas, ką jis daro: daro ne dėl to, kad jam tai patinka(jis dar nežino, ką mėgsta iš tikrųjų pats), jis tai daro TIK DĖL JŪSŲ,  jis mano, kad dėl to būsite laiminga. Todėl neteisingai perteikus savo emocijas, galite vaiką priversti elgtis priešingai, nei norėtumėte, pačios to nesuprasdamos.

Gal nuskambės kiek grubokai, bet jei negalite nei sekundės palikti savo mažųjų vienų žaisti su kitais vaikais, tai ne jie per daug prisirišę, o jūs juos pririšote. Galbūt tai gali būti sunku suvokti ir pripažinti, bet daugiau apie tai pagalvojus ir išanalizavus savo veiksmus, galite iš esmės pakeisti savo ir savo mažųjų gyvenimą.

Aš pati pamačiau, jog ne ji sugalvojo vieną iš dviejų šaukštelių numesti ant žemės kaskart valgant. Tai aš tą pirmąjį kartą jį pakėliau ir padaviau atgal. Bingo! Naujas žaidimas – numeskime daiktus, o mama juos paims.

Kalbu apie tai, tam, kad galbūt pačios nejausdamos, besąlygiškai mylėdamos ir norėdamos apsaugoti mūsų mažuosius arba palengvinti jų kiekvieną minutę, pačios sukuriame situacijų, kurias mažieji įvertina neteisingai.

Tad reikėtų pagalvoti:

-       Ką mano vaikas daro, ko nenorėčiau, kad darytų?

-       Ką mano vaikas daro, ką norėčiau, kad darytų dažniau?

O tada pabandyti suprasti, kurie jūsų žodžiai arba veiksmai paskatina jį taip elgtis, nes nei vieno „pomėgio” jis kol kas neišsiugdė ir neįgavo pats, viską padovanojote jūs.

Jei jūsų vaikelis nežaidžia su kitais vaikais, pabandykite netūpčioti nuolat aplinkui, kitoms mamoms pabrėžiant, jog jūsų mažylis nė sekundės negali būti be mamos. Pabandykite tiesiog nors ir sau, bet GARSIAI pasakyti: „kaip man patinka, kad mano dukrytė taip nuostabiai žaidžia su kitais vaikais.” Jūs tik galvojate, kad jie ne viską supranta. Patikėkite manimi, jie viską išgirs ir supras. Jų gyvenimas šiandien paskirtas padaryti jus laiminga. Tad nereikia milijono būrelių ar žaislų. Jūs esate reikalingiausia ir svarbiausia ir tik jūs galite išugdyti bet kokius pomėgius ir įpročius, tad pasirinkite tinkamai.

 Ko nori mūsų vaikai? Ogi nieko, tik mūsų. 

(Nuotrauka: Dainius Ščiuka)