Psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė “Mamyčių klubui” sakė, kad vaikų nesavarankiškumo problema iš tiesų egzistuoja. Jai dažnai tenka susidurti su tėvais, kurie savęs klausia: “Ar ne per daug globoju ir rūpinuosi vaiku?”.
Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė, “Invito”
Tokia problema, kai mama ar tėtis labai nori viską padaryti už vaiką, yra tikrai aktuali, tai dažna priežastis, kodėl tėvai ateina konsultuotis pas psichologą. Tai būdingiau mamoms, o ne tėčiams. Mamos dažnai užduoda klausimus: „Ar aš ne per daug globoju?“, „Ar ne per daug rūpinuosi?“, „Ar ne per daug saugau nuo įvairių nesėkmių ir nelaimingų atsitikimų?“.
Svarbu pastebėti vaiko norą būti savarankišku
Daugelis mamų, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų, vaikus globoja per daug. Kuo vaikas mažesnis, tuo didesnė tendencija jį globoti. Nes vaikas atrodo toks silpnas, bejėgis, pats negebantis padaryti vieną ar kitą dalyką. Tačiau nėra visai taip. Vaikas, atėjęs į šį pasaulį, jau iš pradžių siekia savarankiškumo, tėvams svarbu pamatyti ir pastebėti tuos ženklus.
Paslaugių mamų meškos paslauga
Kai mažas vaikas pradeda žaisti su žaisliukais, pavyzdžiui, dėlioja piramidę, ir jam nepasiseka, nereikia skubėti jam iš karto padėti. Reikia apsišarvuoti kantrybe ir laukti rezultato, taip, kad tikslą vaikas pasiektų pats. Jeigu nesulaukiame jo prašymo padėti, o puolame padėti patys (ir dažniausiai tai padarome už jį), padarome vaikui meškos paslaugą.
Mes ne pagelbėjame, o stabdome vaiko savarankiškumą. Kelis kartus taip pasielgus, vaikas nebus suinteresuotas pasiekti tikslo pats. Nuslopinus vaiko savarankiškumą, jis taps pasyvus, nesiekiantis tikslo, nepasitikintis savimi.
Užauga pasyviais paaugliais
Neretai šiuo metu tenka stebėti paauglius, kurie yra pasyvūs, nenori imtis naujų veiklų, nieko nenori daryti namuose, nenori padėti namų ruošoje. Tuomet tėvai užduoda klausimą – kodėl? Šaknys yra vaikystėje, viskas prasidėjo nuo tos žaislinės piramidės, kurią jis statė, o mes skubėjome padėti.
Vaikystėje nuslopinome savarankiškumą, ir dabar turime pasekmes. Tokie paaugliai prasčiau mokosi, atsilieka mokykloje, nepasitiki savimi, nesiekia tikslo, neužsiima naujom veiklom, bendravimas su bendraamžiais yra apsunkintas, palyginus su vaikučiais, kurių tėvai vaikystėje neslopino jiems savarankiškumo, ir jie daug ką darė patys.
