Mes pavalgėm, mes jau sėdim ar turim dantuką. Neretai mes, mamos, žodelį "mes" naudojame pasakodamas tik apie mūsų vaiką. Apie mūsų mažylį ir jo pasiekimus. Tačiau specialistai pataria to geriau nedaryti. Kodėl?
Gimus mažyliui tėvų, o ypač "šviežiai iškeptų" mamų, pasaulis pradeda suktis apie vaiką. Štai Manto mama pasakoja, kad savo pirmagimį sūnų jiedu su vyru žaismingai praminė šefuliu.
Mantuko mama kaip turbūt dauguma visų mažus vaikus auginančių mamų, pasakodamos apie savo vaiką, savęs taip ir nepamini. Tik artėjant vaikučio pirmajam gimtadieniui, Laura stengiasi savęs nepamiršti.
Tad turbūt ir stebėtis nereikia, kuomet mes, mamos, besisukdamos kiekviena apie savo "šefulį", taip susikoncentruojame į jį, jog nepastebime, kaip ištariame "mes".
"Dažnai tenka susidurti, jog mamos, pasakodamos apie savo mokinuką ar net paauglį, sako, pavyzdžiui, mes ėjome į muzikos mokyklą, mes gavome dešimtuką ir pan. Tai skamba juokingai, kai kalbame beveik apie suaugusį žmogų - paauglį, ne taip juokingai, kai vartojame "mes", kalbėdami apie vaiką iki 2-3 metų", - pasakojo psichoterapeutė, knygos „Ėriukas vilko kailiu“ autorė Rūta Bačiulytė.
Tačiau pasak psichologės, labai įsijausti į, atrodytų, nekaltą žodelį gal ir nėra naudinga. Kodėl?
"Žodelis "mes" yra simbiozės išraiška. Vaikutis gimsta, tada jis labai priklausomas nuo mamos, bet vaiko raidoje palaipsniui vyksta atsiskyrimas, kuris lygiagrečiai vyksta su beisvystančiais vaiko gebėjimais. Kuo daugiau vaikas kažką sugeba, tuo labiau atsiskiria nuo mamos. Tuo pačiu mama irgi turėtų jausti, kad ji pati truputį atsitolina nuo vaiko", - teigė psichologė.
Kada nebereikėtų sakyti "mes", kalbant tik apie vaiką?
Psichologė R.Bačiulytė pataria to "susiliejimo" vengti nuo pat pradžių. Kol vaikas dar mažutis, visai kūdikis - jis yra priklausomas nuo mamos, tad mamai spontaniškai norisi sakyti "mes". Bet pamąstykime - juk ne jūs pavalgėte, o vaikutis, ne jūs šliaužiojate ar paėmėte barškutį, ne jūs sėdite ant puoduko, o mažylis pan. Tad to MES nuo pat pradžių psichologė nepataria naudoti savo kalboje, kalbant apie mažylio pasiekimus.
Aiškus įvardinimas - čia aš ir mano poreikiai, o čia mano vaikas ir jo poreikiai – leidžia teisingiau sudėlioti akcentus ir mūsų mažiesiems, ir mūsų artimiesiems, o ir mums pačioms.
Mes – trumpas paprastas žodelis gali būti galingas įrankis, svarbiausia tinkamas laikas ir tinkamas kontekstas.
