Kodėl būtina lavinti kūdikių ir vaikų pojūčius?

Ką vaikui duoda pojūčių lavinimo žaidimai?

Kai kažkada išgirdau klausimą, o ką, be to, kad mažiems vaikams purvini ir pilni pojūčių žaidimai yra tiesiog smagus, jie dar duoda naudingo, supratau, kad apie pojūčių lavinimo svarbą pas mus visgi dar nepelnytai mažai kalbama. Juk pojūčiai - tai mažo vaiko pasaulio pažinimo ir suvokimo būdas. Nuo pat pirmos vaiko gimimo dienos prasideda jo pasaulio pažinimas per pojūčius, savo pagrindinėmis juslėmis jis atranda, išbando, pažįsta pasaulį ir save jame, pojūčių pagalba smegenyse kuriasi galybė naujų neuronų jungčių, o tai reiškia – sparčiai vytosi mažylio smegenys.Lavindamas ir atrasdamas vis naujus pojūčius vaikas mąsto, mokosi ir lavina kūrybiškumą. Todėl įvairiausi pojūčių lavinimo žaidimai, ypač tie murzinieji, kai vienu ir tuo pačiu žaidimu vaikas gali atrasti, pajausti ir išbandyti visus pagrindinius savo pojūčius, paprasčiau tariant, yra tiesiog maistas vaiko smegenims. 

 

Kuo šie sensoriniai žaidimai yra įvairesni savo patirtimis ir patyrimo būdais, tuo ne tik didesnis vaiko įsitraukimas į veiklą ir vaikučiui yra tiesiog smagu, bet ir sparčiau bei imliau vystosi mažylio smegenys. Tiesa, pojūčių arba sensoriniai žaidimai kažkodėl labai dažnai yra suprantami labai siaurai – kaip lytėjimo pojūtį skatinančios veiklos, o iš tiesų šiuo terminu apibūdinamos visus pagrindinius vaiko pojūčius lavinančios veiklos ir žaidimai: regėjimą, lytėjimą, uoslę, klausą, skonį ir judėjimą bei pusiausvyrą. 

 

Ir tai nereiškia, kad tokiuose žaidimuose vaikas, pavyzdžiui, matydamas spalvas lavins tik regą ar, liesdamas įvairias medžiagas, jaus tik tos medžiagos faktūrą (švelnu/šiurkštu ir pan.) – tai reiškia, kad pasinerdamas į laisvą ir netrikdomą pojūčių nagrinėjimą, vaikas ne tik mąsto, mokosi, lavina kūrybiškumą, bet lavina ir:

• Kognityvinius įgūdžius – pojūčiais atrastas žinias ir informaciją vaikas mokosi apdoroti ir suprasti (jei ant savęs užsipilsiu saują ryžių, liksiu sausas, o jei vandens – sušlapsiu);

•  smulkiąją ir stambiąją motoriką – maži pirštukai, trokšdami pažinti ir atrasti, nuolat liečia, ima, krapšto, o tai labai teigiamai veikia smulkiąją motoriką. Turbūt visi tėveliai žino smulkiosios motorikos lavinimo klasika tapusį kruopų rūšiavimo užsiėmimą, tačiau iš tiesų ir daugelis kitų pojūčius lavinančių užsiėmimų ją lygiai taip pat gerai lavina.Mažas vaikas, žaisdamas žaidimus, retai kada ramiai sėdi vienoje vietoje – jis šliaužia, lipa, ropoja, kimbasi, eina per žaidimo objektus tuo pačiu treniruodamas ir stambiąją motoriką. Todėl ir išeidami pasivaikščioti į lauką nesodinkite vaikučių į vežimėlius – tegul ir griūdami, bet verčiau pasaulį ir pojūčius tyrinėja kuo daugiau  judėdami.

•  Rankų-akių koordinaciją – pataikyti šaukštą į burną ar pernešti šaukštą vandens iš vieno dubenėlio į kitą, atlikti teptuku potėpį ten, kur mažylis susiplanavo, ir daugelį kitų rankų-akių koordinacijos lavinimo reikalaujančių įgūdžių atlikti nėra taip paprasta, kaip norėtųsi, tačiau dažnos treniruotės žaidimo forma yra puikiausia to mokykla. 

• Kalbinius įgūdžius – užsiimant įvairiais pojūčių žaidimais, kalbos centrai smegenyse lavėja ir tobulėja ne tik dėl to, kad pirštų pagalvėlėse esantys centrai yra susiję su smegenų zonomis atsakingomis už kalbą, bet dar ir todėl, kad atrandant naujus pojūčius, plečiasi ir žodynas. Tiesa, tai jau tėvelių darbas per tokius žaidimus būti šalia ir kalbėtis, pasakoti ir įvardinti, tačiau toks žaidimas kartu labai pasiteisina, jei norite kuo greičiau susikalbėti ir dar aiškiau suprasti savo mažylį. Nežinau ar todėl, kad su dukra nuo pat kūdikystės užsiiminėjame įvairiais sensoriniais žaidimais, bet turtingu žodynu bei žodžių junginiais ji kalbėjo vos sulaukusi pusantrų metų, o dviejų metų kalbėjo pilnais sakiniais nešvepluojant ištardama visas raides.   

• Sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžius – turbūt tikrai visiems tėvams yra tekę matyti, kaip mažylis ropščiasi į ženkliai per mažą jo gabaritams dėžę, kol įsitikina niekaip į ją netilpsiantis arba suvokia, kad nors visas ir netilps, bet galima įkelti vieną koją; tikrai stebėjote, kaip su šaukštu perneša kruopas į dubenėlį vis išpildamas, kol galiausiai suvokia, kad galima dubenėlį prisistumti arčiau ar tiesiog imti ir tiesiai perpilti iš puodelio! Tai tik patys pirmieji, bet mažyliui jau labai dideli sprendimai, kuriais pamažu, augant neuronų jungčių skaičiui smegenyse, pereis prie vis didesnių ir svarbesnių iššūkių įveikimo. Tai tik mums atrodo, kad tai elementarūs dalykai, tačiau mažyliams išmoki reikia ir jų.

•  Socialiniai ir emocinio intelekto įgūdžiai – jei šie žaidimai atliekami ne tik su mama ar tėčiu, bet būryje kitų mažylių, tai tiesiog idealus laikas pačiu tinkamiausiu būdu vaikui parodyti priimtinas elgesio taisykles bei empatiją. Juk labai norisi būtent to kastuvėlio, kurį turi kitas vaikas, tačiau šalia esanti mama su empatija ir supratingumu paaiškins, kad trinktelėti už tai, nėra geras sprendimas ir paaiškins, kaip žaisliuku galima apsikeisti taikiai, ar susirasti kitos veiklos. Be to, kai žaidžiama būryje, nors iki 3 metų tie žaidimai ir nėra bendri bei kartu, o tiesiog šalia, tačiau tai gali būti puikūs pavyzdžiai ir paskatinimas: pavyzdžiui, mūsų studijoje kartais būna mažylių, bijančių ir neišdrįstančių paliesti vienos ar kitos žaidimo priemonės dėl naujo ir neįprastai atrodančio pojūčio, tačiau pamačius, kad kiti mažyliai tą su malonumu daro, jie ima ir išdrįsta ir jų nuostabai, pasirodo, jiems tai patinka!   

Svarbiausia suvokti, kad pojūčių žaidimams visai nereikia brangių žaislų, įmantrių priemonių ar specifinių įgūdžių - priešingai, kuo kasdienės, namuose randamos priemonės kūrybiškiau ir originaliau panaudojamos, tuo didesnį indelį įnešate į vaiko kūrybiškumo ugdymą ir suvokimą, kad smagiam žaidimui priemonių galima susirasti bet kur ir bet kada! 

 

Šaltinis: Kuriavaikai.lt