Kodėl mamos pienas laikomas ypatingu?

Prieš keletą dienų „Mamyčių klubo“ Facebook profilyje publikavome mamytės Indrės atsiųstą laiškutį. Jame moteris rašė, kad turi sušaldžiusi apie 7 litrus pieno, ir klausė, gal mes žinome, kam jo gali prireikti.

Šis laiškas paskatino mus pasidomėti žindymo nauda apskritai. Ir kodėl mamos pienas yra tinkamas būtent jos vaikučiui, o ne bet kuriam.

 Vaikučiui geriausias – tik jo mamytės pienelis

Mamos pienas mažyliui – idealus maistas. Kiekvienos mamos pienas – ypatingas. Jis geriausiai tinka būtent jos kūdikiui, o jos pieno sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių.

Pavyzdžiui, neišnešioto kūdikio motinos pienas iš esmės skiriasi nuo pieno, kurį iš savo mamos gauna išnešiotas kūdikis. Pirmomis dienomis po gimdymo gaminasi priešpienis, o po kelių dienų jį pakeičia taip vadinamas pereinamojo laikotarpio pienas, dar po 10-14 dienų jau atsiranda tikrasis pienas.

Priešpienis

Priešpienio sudėtyje yra 7 kartus daugiau baltymų nei vėlesnio periodo motinos piene, tačiau priešpienyje mažiau angliavandenių ir riebalų, nes kūdikio virškinimo sistema dar nesugeba jų išskaidyti dėl tam tikrų fermentų trūkumo. 

Priešpienyje taip pat gausu vitaminų, ypač А, Е ir K. Jie sumažina nukraujavimo riziką naujagimiams ir sumažina galimybę užsikrėsti infekcijomis.

 Priešpienis skatina žarnyno vystymąsi, taip pat spartina mekonijaus pasišalinimą iš vaikučio organizmo.  Priešpienio sudėtyje yra didžiausias imunoglobulino ir ląstelių, skatinančių imunitetą, kiekis.

Motinos pieno sudėtis

Motinos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo paros laiko, maitinimo trukmės, kūdikio poreikių, o taip pat nuo ligų, kuriomis mama sirgo. Mamos pienas ir biologiškai, ir chemiškai skiriasi nuo kitų, pavyzdžiui, karvės, ožkos. Motinos piene yra palyginti mažai baltymų (palyginus su karvės pieno baltymų kiekiu), tačiau jų kūdikiui idealiai pakanka, be to, jie labai lengvai suvirškinami dėl piene esančio specialaus serumo.

 Motinos piene yra baltyminė medžiaga laktoferinas, kuris gerina geležies, esančio piene, įsisavinimą ir mažina patogeninių bakterijų dauginimąsi žarnyne. Be to, piene yra lizocimo, kuris naikina mikrobus.

 Motinos piene yra padidintas kiekis aminorūgščių – cistino ir taurino. Cistinas padeda vystymuisi, jis ypač svarbus neišnešiotiems kūdikiams. O taurinas skatina centrinės nervinės sistemos vystymąsi ir akių struktūros brendimą.

Piene esantys riebalai – pagrindinis kalorijų šaltinis kūdikiui. Riebalų kiekis piene varijuoja – jų mažiausiai maitinimo krūtimi pradžioje, o daugiausiai – maitinimo pabaigoje. Taigi, kūdikiui svarbu gauti ir pradinio, ir „galinio“ maitinimo pienuko.

57 procentus visų piene esančių riebalų sudaro nesočiosios riebalų rūgštys, svarbios smegenų vystymuisi. Be to, piene esantis fermentas lipazė greitina riebalų perdirbimą. Piene taip pat yra cholesterolio, kurio kūdikio organizmui reikia, kad formuotųsi hormonai ir tulžis. Motinos piene yra vitaminų, mikroelementų ir geležies. 

Vandens kiekis piene yra toks didelis (87 proc.), kad vaikučio nereikia papildomai girdyti.

Įrodyta, kad:

•motinos pienas visapusiškai patenkina visu mažylio maitinimosi ir troškulio poreikius iki 6 mėnesių;

• motinos pienas geriausiai tinka kūdikio žarnynui;

• motinos pienas aprūpina organizmą imuninėmis medžiagomis;

•naujagimiai, maitinami motinos pienu, rečiau serga alergija karvės pienui;

•maitinimas krūtimi teigiamai veikia mamą – jo metu išsiskiria hormonas oksitocinas, dar adinamas „laimės hormonu“;

•žindymas skatina greičiau susitraukinėti gimdą ir sumažina kraujavimo pavojų;

• žindymas skatina prolaktino išsiskyrimą, kuris ne tik stimuliuoja pieno gamybą, bet ir padeda sustiprėti motiniškiems jausmams;

•maitinimas krūtimi sukuria stiprų ir betarpišką dvasinį ryšį tarp motinos ir kūdikio.