Mielosios, ar jums kada nors aplinkiniai yra sakę, jog vos tik jūs pasirodote, jūsų vaikas iškart pasikeičia – tampa galbūt aikšintgesnis, inoringesnis. Pasak specialistų, tai labai geras ženklas mums, mamoms.
Dviejų berniukų Dovydo ir Nojaus mama Eglė pasakoja, jog abiejų jos sūnų temperamentai panašūs. Tačiau nepaisant gero berniukų būdo, vaikai vis tiek yra vaikai. Jie mėgsta ir žaislus po visus namus išdėlioti, ir šį tą naujo išbandyti, o ir padūkti nori kiekvienas, net ir ramiausiais vaikas.
Mūsų užduotis – visą tai suvaldyti diena iš dienos.
Anot psichologės Rūtos Bačiulytės, pagrindinė priežastis, kodėl vaikai "šokdina" mamas ir neretai virsta "velniukais", staiga pasirodžius mamai, yra ta, jog mama mažam vaikučiui pirmiausia yra saugumo garantas ir prieraišumo objektas.
"Kai mes jaučiamės saugūs, atsipalaiduojame ir galime išreikšti visą arsenalą savo elegesio, tuo pačiu ir negatyvaus. Taigi, pagrindinė priežastis, kodėl taip vaikas elgiasi, yra saugumo jausmas. Ne todėl, kad mama yra blogo linkinti, priešingai - mama asocijuojasi su saugumu, ramybe, atsipalaidavimu", - teigė psichologė.
Iš vienos pusės, tai labai geras ženklas, patvirtinantis artimą vaiko ir mamos ryšį. Kita vertus, mums, mamoms, reikia aiškiai nubrėžti savo vaikui ribas tam, kad jis neturėtų galimybių piknaudžiauti šiuo ypatingu ryšiu.
Anot psichologės, mama, būdama arčiausiai savo vaiko, daug lengviau pasiduoda vaiko manipuliacijoms, juk jie mėgsta išbandyti ribas: "Pamatęs mamą vaikas skiria daug energijos tam, kad mamą manipuliuotų. Tėtis labiau užsiėmęs savo profesine veikla, jis mažiau linkęs primesti elgesio modelius vaikui ir tiesiog užbrėžia vaikui ribas. Todėl tėčiais manipuliuoti daug sunkiau.
Taigi, ko galėtume pasimokyti iš tėčių? Nuoseklumo savo reikalavimuose vaikams - ar kalbėtume apie žaislų susitvarkymą, vakaro švaros ritualus, ar netgi lipimą mamai ant galvos tiesiogine ta žodžio prasme :) Jei pačios nuosekliai laikysimės savo nubrėžtų ribų, ilgainiui jų laikytis pradės ir mūsų mažylis.
Tiesa, tam tikrai reikia valios ir pirmiausia mūsų pačių pastangų. Tačiau jei mažylis taip ir nesulauks tos pratrūkstančios kantrybės ir susirinks žaisliukus vieną, antrą, trečią kartą....ketvirtą, o gal penktą kartą tos kantrybės ir nebebandys. Svarbiausia net ir tuomet, kai tos kantrybės, atrodo, taip mažai taip mažai, kad jos tuoj visai neliks....prisiminti, jog mylite šitą mažą aikštingą žmogutį, o su meilei viską įveikti lengviau.
