Kiekvienas prie šeimyninio stalo turime savo vietą. Bet atsiradus mūsų šeimoje mažyliui, susėdimas drauge prie bendro stalo jau tapo retenybė. Mama arba tėtis valgo tik tada, kaip mažylis žaidžia arba miega.
O dar dažniau, mama valgo - tėvelis žaidžia su Augustu, arba atvirkščiai. Augustas visada valgo savo maitinimo kėdutėje, kuri stovi ne prie bendro stalo. Toje kėdutėje jis atrodo kaip nuskriaustas, nes ten turi sėdėti atskirai nuo visų ir vienas.
Ir dažnai pastebiu, kaip jis norėtų valgyti drauge su visais. Nes tik pradėjus užkandžiauti, jis jau pritipena prie kėdės ir žiojasi kaip garniukas ir sako "mam mam".
Tėvelis visada subara, jei bandau duoti ragauti ir mūsų maistelio. O apie sėdėjimą prie stalo iš viso geriau garsiai nekalbėt. Jis mūsų šeimoje labai perdėtai saugo Augustą nuo visokių rizikų.
Tad kai tėvelis išėjo į darbą, mes visi drauge susėdome prie stalo: aš, Ugnė ir Augustas ir smagiai papietavome. Žinoma, Augustas jau tik užkandžiavo savo mėgstamų kukurūzų.
Ir kol tėvelis darbe, mes galim smagiai pasimokinti sėdėti ramiai ir tvarkingai prie bendro stalo.
Mama Rima ir Augustas
oi jau tie teveliai, Augustukas jau nera toks mazas, tad laisvai galima davinet ragaut nuo bendro stalo, svarbiausia, kad nebutu astru, kepto perdaug. Ir laisvai galima duot maziukais gabaliukais. 😉
mano panelytė vos pamato, kad dedu lėkštes ant stalo, pati užlipa ant kėdės ir nė geriausių norų vedina nebenukrapštau jos iš ten, tai jau senokai valgom visi kartu😀 net stebiuosi, kaip ji būdama vijurkas sugeba ramiai išsėdėti, kol pavalgom😀
fainuolioukas mazylis, sypsenyte kokia grazute😉
koks grazus berniukas 😀 🌷