Sveiki. Jei jau taip nutinka, kad visgi nelaboji sloga „perlipa“ į kosulio pusę visuomet kovojame su juo dviem būdais kartu. Visų pirma niekada nesigriebiame vaistų iškart.
Tik tik baigėme kovą su kosuliu. Kaip taisyklė pirmiausia mus užpuola sloga, kuri arba nugalima, arba persirita į kosulį, kaip ir buvo dabar.
Pirmiausia apsiginkluojame medumi, imbieru, citrina, arbatomis.
Jei lydi sausas kosulys imamės čiobrelių arbatos – skatina atsikosėjimą. Jei lydi karščiavimas imamės ir liepų žiedų arbatėlės arba aviečių. Taip pat ramunėlių. Dažnai maišom arbatžoles vienas su kitom. Gardinam medumi, įspaudžiam citrinos ir geriam laaaabai daug. Medus su pienu – vaiko labai mėgstamas, bet su česnaku ar svogūniuku „nedraugauja“, tad šį „skanumyną“ geriam, tik mes suaugę.
Būna ir taip, kad nebeapsieiname be vaistų. Neesam homeopatijos priešininkai, tad pirmenybę teikiam būtent tokiem preparatam. Taip pat žoliniams vaistukams. Ir kasdien inchaliuojamės su paprastu mineraliniu vandeniu arba su keliais lašeliais vaistukų.
Jei nekarščiuoja kaitinam kojas karštesniame vandenyje su druska, ten pat įdedu ir eukalipto preparato, kad garai kiltų ir jais kviepuotų, taip pat šiuo preparatu kas vakarą įtrindavau krūtinę, nugarą ir padus. Druską naudojam ir gerklei skalauti.
Nepamirštam ir česnako mostelės (receptukas praėjusiame straipsniukyje), kuria ėmus kosėti, jau ne tik aplink panosį patepam, bet ir krūtinę, kaklą trinam.
Taip pat mano taktika kita – jei jau liga rimtai prikibo – jokio lauko ar lakstymo namuose, nes vos tik palaksto sušyla – kosulys dar labiau sukyla. Kad ir kaip vaikui nepatiktų būna vienos – dviejų dienų „lovos režimas“. Bet stengiamės, kad nebūtų liūdna – žaidžiam stalo žaidimus, ir lovoj valgyti galima – kas įprastai namie pas mus nepriimtina, bet būna išimčių.
Visai neseniai sūnus slogavo, perėjo kosulys į sausą „lojantį“ kosulį, kuris tęsdavosi iki čiaukčiojimo, tuomet kovojom visais būdais, kol ėmė atsikosėti ir štai kosuliai jau praėję, bet vis dar prikibusi įkyri sloga.... Kuri nepaleidžia ir mažojo. Tebekovojam. Kai mažylis kosėjo, bandėme ir virtas bulves su lupena dėti.
Kažkada esu rodžiusi ir receptą, kurį pasakė močiutė tai alijošius ir medus. Kai jau pačiai būdavo nejuokais prispyręs bronchitas ir jokie vaistai nepadėjo, nei namudinės priemonės bandžiau viską, ką tik kas pasiūlė. Tai iš ankstesnio straipsnio kažkada mano rašyto „Imame alavijo lapą (geriausia nuo apatinės ar vidurinės augalo dalies, geriau ne trumpesnis nei 15 cm, ir dar geriau, jei augalas ne jaunesnis nei 3 metai), smulkiai kaip svogūno laišką supjaustome, ir dedame medų. Sumaišoma. Skaičiau, kad reikia palaikyti, kol išsiskiria sultys, tačiau močiutė sako, jog verčiau sumaišyti išsiskyrusią "sunką" ir vartoti viską kartu”. Stiprina imunitetą, padeda atsikosėti. Kurį laiką ir vaikui duodavau prieš valgį po šaukštelį, bet pasak gydytojos, kad ir senovinis būdas, bet šiuolaikiškai nepatikrintas, tai tik jau kai visiškai susirgsta tada bandau pasiūlyti šio derinuko – TIK SKYSČIO.
Apibendrintai kovoje su kosuliu mūsų priemonės ir būdai:
-
daaaaug šiltų arbatų su medum, citrina, imbieru,
-
česakinė „mostelė“
-
kojų kaitinimas su druska, eukaliptu ir šiltos kojinės po to;
-
kai visai „liga prispiria“ gulimas režimas vieną – dvi dienas, kol išsiserga,
-
vėdiname kambarius,
-
inchaliacijos,
-
alijošius su medumi,
-
gerklės sklalavimas druskingu vandeniu,
-
medus, pienas ir svogūnas arba česnakas,
Svarbiausia yra stengtis išvengti ligų, tad geriam žuvų taukus, vartojam vitaminą C, bičių pikio produktus, medų, imbierą. Sūnus nelabai mėgsta šviežias daržoves ir vaisius, uogas, bet stengiuosi, kad šių vitaminų jam netrūktų, tad kasdien traukiam įvairias šaldytas uogytes iš šaldiklio – maišom tiesiog į košes, kad nors kiek suvalgytų, darom arbatėles. Labai mėgsta juoduosius serbentus, už tai mama rankom ploja, nes šios uogytės taip pat gausus vitamino C šaltinis.
Beje sūnus visai nenusimena, jei nebegali eiti į darželį ir dažniausiai jau žino, kad mama ir jis kažką sugalvos veikti. Kad ir dabar, kai sirgo, mūsų planuose seniai buvo pilį statyti – tą ir darėme. Tad neretai sako – dabar galėsime tą ir aną daryti, nes kai eina į darželį grįžęs namo jau būna nusilakstęs ir kažką dar namuose daryti nelabai nori. Tad, kaip sakoma nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Visgi – smagiausia, kai nereikia sirgti !
Sveikatytės !
Roberta.
👍