Maminklub.lv mama Aliona, kurios sūnelis neseniai išbandė ypatingas kelnaites-sauskelnes Huggies Pull-ups, padedančias pratinti vaiką prie puoduko, dalinasi įspūdžiais. Išklausom...
Taigi, praėjo mėnuo, kaip mano sūnus Alanas (1,9 m.) ėmė pratintis sėdėti ant puoduko. Negaliu patikėti - dar prieš mėnesį neįsivaizdavau, kaip viskas bus, ką reiks daryti ir kaip kovoti su nerimu. Pagaliau ryžausi sūnelį pratinti prie puoduko, gavau specialias sauskelnes, stebėjau sūnų ir ieškojau sprendimų, net negalvodama, kad reikėtų viską mesti ir žengti žingsnį atgal.
Rezultatų ilgai laukti nereikėjo
Alanas pakankamai greitai adaptavosi. Aš juo didžiuojuosi.
Šiuo metu (praėjus mėnesiui po intensyvaus pratinimosi) sūnus prašosi ant puoduko, kad ir kur mes bebūtume ar kuo esame užimti. Namie jis bėga į kamputį, kur yra puodukas, ir kantriai laukia, kol jam padės kas nors numauti kelnytes.
Lauke jis leidžia suprasti, kad nori sisioti, ir bėga į krūmus ar ant žolytės. Artėjant prie žaidimų aikštelės ar parduotuvės jis rodo pirštuku ir sako "nu nu nu", taip leisdamas suprasti, kad čia daryti "sisiuko" negalima, kad reikia eiti į tulaetą. Jis daugiau "nebeužsižaidžia" su draugais kaip anksčiau - meta visus žaislus ir bėga ant puoduko, jei prispiria reikaliukas, tuomet grįžęs pasakoja sava kalba, koks jis šaunuolis, kad jam pavyko :)
Pietų miegelio Alanas jau eina be sauskelnių. Įprato gana greitai. Pirmą dieną prišlapino lovytę, nieko nė neįtardamas. Bet kitą dieną, kai pasisiojo į lovytę, pabudo, labai nusiminė ir verkė. Tačiau jau trečią dieną prabudo ir pradėjo mane kviesti sava kalba, kad nori ant puoduko. Ir štai nuo ketvirtos dienos jau tris savaites (!) nėra nė vienos "avarijos" lovytėje. Kai sūnelis pabunda, laukia, kol jį iškels iš lovytės ir pasodins ant puoduko, tada grįžta ir baigia miegoti :) Visada prieš miegą jam parodau, kur bus puodukas.
Aptinės kelnytės kartais sušlampa tik tokiu atveju, jei pats netiksliai atsisėda ant puoduko.
Per šį laikotarpį mūsų puodukas kartu "keliavo" ir į bažnyčią kiekvieną sekmadienį, ir į svečius pas močiutę bei tetas, ir į dienos stovyklą, ir net į visos dienos pasivaikščiojimą Kuldingoje. Tiesiog būna tokių vietų, kad kartu lėkti su sūneliu į tualetą per toli, o ir laikyti jį ant unitazo nepatogu, todėl savas puodukas visada praverčia.
Jei atvirai, yra tokių vietų, kur vežtis Alaną be sauskelnių man neramu, pvz. pas gydytoją arba viešajame transporte ar ilgai keliaujant automobiliu, kas žino, kiek užtruks kelionė.
Sauskelnes mes pasilikome nakčiai, bet prieš miegą sūnus visuomet prašosi ant puoduko ir bėga po kelis kartus pasėdėti, gudriai šypsosi tarsi žaisdamas su mumis. Sunku atsegti kaskart paprastas sauskelnes, todėl ėmėme naudoti specialias kelnaites-sauskelnes Huggies Pull-ups.
Jas taip lengva apmauti ir numauti. Dievinu jų elastingus kraštus. Be to, "avarijos" metu vaikas jaučia diskomfortą, nes skystis Pull-ups'uose neįsigeria iškart, todėl mažylis jaučia drėgmę ir supranta, kas įvyko.
Todėl dabar įprastų sauskelnių visai nebenaudojame, o retais atvejais apmauname Huggies Pull-ups. Alanui labai patiko ryškūs paveikslėliai - mašinėlės "brrrr" ir dar jo mėgstamos raudonos spalvos.
Štai tokie mūsų puoduko pasiekimai! Svarstau sumažinti atsarginių drabužėlių kiekį krepšyje, nes nešiotis kas kartą 6-8 komplektus sunkoka.
O kiek ilgai jūsų mažylis pratinosi prie puoduko?
Ar naudojo specialias sauskelnes kaip Pull ups, ar iškart atsisakė paprastų sauskelnių ir be problemų atsisėdo ant puoduko?
Ar jūsų vaikas žaidžia tokį žaidimą "noriu ant puoduko" prieš miegą (kad tik nereikėtų gultis)? Kaip į tai reaguojate? Kaip atpažįstate, kada jis gudrauja, o kada rimtai nori pasišlapinti?
Puoduko fronto kareiviai
Aliona ir Alanas
