Projekto "Mes planuojame krikštynas" dalyvės intensyviai ruošiasi vienam svarbiausių vaikučio gyvenimo momentui - tapimu krikščionimi ir krikšto sakramento suteikimui.
Sulaukėme vienos iš dalyvių Pypse laiško su klausimu:
"Pasikalbėjau su keliais žmonėmis dėl Krikšto drabužėlio. Vieni sako, kad labai gerai krikštyti ir brolį su ta pačia skraistele, kad tvirtesni santykiai bus, Krikštas tvirtesnis... Kiti, kad iš vaikučio laimę atimu, nes skraistelė tai lyg vaiko sparneliai.Gal žinote kaip yra iš tiesų? Planavau mažylį apgaubti vyresnėlio skraistele, bet ne iš taupumo... "
Kreipėmės į Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapiją, kurioje mus patikino: "Būtinas baltas akcentas - ar tai drabužis, ar skraistė, renkasi tėvai kaip nori. Svarbu tik tai, kad kunigai kur turėtų ranką ant baltos spalvos uždėti. O iš kur tas drabužis ar skraistė - jokio skirtumo. Visi šie išvedžiojimai yra tik liaudies prietarai."
Tą patį patvirtina ir Katalikų bažnyčios katekizmas, kuriame apie krikšto sakramento tradicijas rašoma tik tiek, jog:
"Baltas drabužis simbolizuoja, kad pakrikštytasis „apsivilko Kristumi“, prisikėlė drauge su Kristumi.
Žvakė, uždegta nuo Velykų žvakės, reiškia, kad Kristus apšvietė neofitą*. Pakrikštytieji Kristuje yra „pasaulio šviesa“ (Mt 5, 14)"
Niekur neužsimenama, jog drabužis turi būti naujas ar paveldėtas. Vienoms šeimoms patinka, kai ta pačia skraiste apgaubiami visi giminės vaikai ir ji tampa lyg šeimos simbolis, o kiti nori įsigyti naują, kuri lyg žymį naują pradžią. Tad kokią rinktis - tik jūsų pačių reikalas.
Nuotrauka iš viskaskrikstui.lt
aš nei vienam vaikui skraistės išvis nenaudojau, tiesios turėjom gražius baltus rūbus, nemanau, kad čia būtinas krikštynu akcentas😉
Mano mama, kiek pamenu, saugojo mano skraistę iki kol nepaprašiau pažaisti, na o kai paėmiau aš - skraistės su laiku neliko. O dabar tikrai būčiau norėjus krikštyt su savo skraiste.
Kaip žinia, mano mažiukas jau turi naują skraistę, o jei kada bus antras, manau naudosiu tą pačią: ir tarsi "dalijimosi" ženklas, ir vietos namuose mažiau užims. Aš už tradicijų kūrimą 😀
abiems vaikams pirkau po nauja skraiste 😀 viskas guli saugiai padeta ,kai uzaugs beabejo atiduosiu 😉
Kaip faina, kad MK susisiekė su kunigija ir gavo atsakymą. Tikrai labai pravertė toks protingas ir išmintingas atsakymas! 😀
mano manymu - jei tikime prietarais, jokiais būdais negalime išpažinti Dievo, nes tai du visiškai nesuderinami dalykai. Kitas dalykas - dėl drabužėlių, skraistės ir kitos atributikos: na juk neauginame mes po 100 vaikų kiekviena, kad negalėtume nupirkti tik kūdikiui skirtų šventiškų drabužėlių, kuriuos jis turėtų visą gyvenimą.
Kitas dalykas - čia mano nuomonė išvis labai aštri ir sulaukianti nemažai pasipiktinimo - aš esu absoliučiai už NAUJUS VISUS drabužėlius ir daiktus, skirtus kūdikiui. Sau neperku dėvėtų, pati miegu ant naujos lovos, todėl nesuprantu, kuo mūsų aukseliai yra prastesni, kad negalėtų turėti naujų.
Žinoma, čia jau ir galimybių klausimas - jei neišgali, neturi už ką ir pan., tai nediskutuotina.
Jaučiu, reikėtų apie tai parašyti išvis atskirą straipsniuką ir galėtume visos padiskutuoti.
Ačiū, redakcija.
Reiškias skraistelė gali tapti šeimos istorija...
Bet mano jaunėlis ir taip viską paveldi nuo vyresnėlio...
aš ir sakau, kiekvienam savo 😉 mes liepos pab. krikštysim mažąją, tai naudosime vyresnėlės sesės skraistę 😀