Kūdikių gestų kalba: patarimai iš patirties

Verbalizuokite savo veiksmus, ketinimus. Jei einate valgyti į virtuvę, sakykite ir rodykite ženklą. Kai jau atėjote, atsisėdote prie stalo – vėl parodykite ženklą. Ir valgymo metu taip pat rodykite ženklą.

Patarimus dalina psichologė Ramunė Želionienė.

{pic:1}

Vaikai iš karto neatkartoja ženklų preciziškai. Todėl būkite paslankūs, remkitės kontekstu, kai spėjate, ką mažylis nori pasakyti. Pavyzdžiui, mano sūnus labai panašiai rodydavo „televizorius“, „dar“ ir „skauda“.

Bet kontekstas man padėdavo atskirti sūnaus rodomus ženklus. Todėl aš beveik visada atkartodavau mažylio rodomus ženklus teisingai, dar labiau pastiprindama jo ne visai teisingą demonstravimą. Jau dabar sūnus „raiškiai“ rodo ką tik aptartus ženklus.

Labai svarbu rodant ženklus aiškiai tarti žodžius. Jei sakote „laivas“ ir rodote „laivas“, taip turi būti visada. Jokių „laivelių“ kol kas nesakykite. Jei „puodelis“, tai ne „puodukas“. Jei „mama“, tai ne „mamytė“. Jei „miegoti“, tai ne „liulia“. Jei „telefonas“, tai ne „alio alio“.

Gali būti, kad išmokęs vieną ženklą, vaikas jį rodys viskam. Tai šaunu. Čia kaip su žodžiu „mama“, kurį vaikas kartoja nebūtinai tada, kai nori mamos. Tai parodo, kad vaikas jau pats nori įvardinti daiktus ir veiksmus, tą daro taip, kaip moka. Laikui bėgant ženklai diferencijuosis.

Vaikas kurį laiką rodys nedaug ženklų, bet įvyks sprogimas. Bus tam tikras jautrus laikotarpis, kurio metu vaikas mokysis greitai ir daug. Išnaudokite jį. Maniškis, būdamas 1,5 metų, ženklo išmoksta nuo vieno demonstravimo ir jo kasdienio kartojimo. Kartojimas – svarbi sąlyga geresniam išmokimui.

Ženklų rodymas neatima iš jūsų papildomo laiko. Dauguma ženklų rodomi viena ranka. Mamos su nešynėmis ar vaikjuostėmis abejoja, ar joms būtų tai patogu. Žinoma, nes vaikas nebūna ištisai nešynėje. Sustoti ir apsidairyti aplink, parodyti vaikui gėlę, medį saulę – tai puiku. Kai vaikas bus didesnis, jis jau bus prie pasaulio pripratęs ir domėsis kitais dalykais.

Labai svarbu, kad vaikas žiūrėtų į jus, kai rodote ženklus. Vaikas turėtų būti labai arti jūsų, kai rodote ženklus. Labai didelę reikšmę rodant ženklus turi ir jūsų veido išraiška. Kuo daugiau ekspresijos, tuo geriau. Ypač tokiems ženklams, kurie turi be žodžio reikšmės dar ir jausminį atspalvį, pvz. „skauda“, „liūdna“, „verkti“, „šalta“, „mažas“ ir pan.

Daugiau apie kūdikių gestų kalbą sužinosite ankstesniuose Ramunės straipsniuose Mamyčių klubo ribrikoje "Vaiko vystymasis".