Mes iš tų šeimų, kurios kultūrinius renginius lanko gausiai, jei tik randa informacijos, kas kur vyksta.
Pirmas mūsų rimtas renginukas buvo vasaros festivalis – Karklė pajūryje. Buvo šilta vasara, pasirinkom nakvynei kambarį su lovomis ir smagiai lauke klausėmės muzikos ant dekučio. Tai nebuvo įpareigojanti aplinka, vaikas galėjo lakstyti kiek nori, maudytis jūroje. Labai smagu ir mums, ir jam.
Kitas rimtas išbandymas – Keistuolių teatras Vilniuje – spektaklis vaikams „Kurmis ir kombinezonas“ (nežinau, ar čia tikslus, bet knygutė taip vadinasi). Ir kaip bebūtų keista, pirmasis mūsų spektaklis buvo Vilniuje, o ne Kaune, nors čia gyvename. Rokui buvo nepilnai dveji metukai, bet laikėsi tikrai vyriškai, nelakstė, nezyzė, išžiūrėjo visą spektaklį, kadangi tai buvo kalėdinis darbovietės renginys, tai lingavo ir plojo kartu ir su Seniu Šalčiu. Įspūdžių buvo daug, nes dar koridoriuje rado pianiną, tai labai ilgai prabuvo po spektaklio ir prie jo. Linkčiojo, kad labai patiko ir norėtų dar. Po šio renginio mes jau įsidrąsinome ir patraukėme į plačiuosius vandenis, nes supratom, jog vaikas ramus ir labai domisi tuo, kas vyksta scenoje, ypač jei ten dainuoja, groja, šoka.
Taigi nuo dviejų su puse metukų pradėjom lankytis Kauno lėlių teatre. Reikia pasakyti, kad Kaune tik šis teatras ir skirtas vaikučiams, nėra tiek daug galimybių kaip Vilniuje. Taigi iki 5 metų išžiūrėjom visus spektaklius – bandėm laikytis amžiaus cenzo bent kažkiek, nes turinys pagal amžių vis sudėtingesnis. Maniškis tikrai išžiūrėdavo visą spektaklį, aišku su nuokrypiais – iš kur eina dūmai, kada užtraks užuolaidą, noriu į tualetą (šis būdavo dėl įdomumo ir matyt prasiblaškymo, kokius tris kartus spektaklio metu iki 4 metų). Tik kas liečia Lėlių teatrą, tai man pasirodė labai keista, kad tarkim spektaklis mažiausiems trunka apie dvi valandas, aišku su pertrauka, bet manau pilnai pakaktų pusvalandžio, ilgiau jau jie pameta mintį ir jiems atsibosta.
Taip pat teko lankytis vėlgi darbovietės kalėdinėje vaikų šventėje Vilniuje – Operos ir baleto teatre – žiūrėjome baletą „Spragtukas“. Baletas taip pat gana ilgas, dviejų dalių su pertrauka, bet maniškis liko itin sužavėtas (jam buvo 3 metukai), žiūrėjo tikrai išsižiojęs, taigi po metų ten lankėmės vėl. Rekomenduoju. Vaikams itin įdomu prieš spektaklį apžiūrėti besirenkančius muzikantus, aiškinasi, kas per muzikos instrumentai, o ta gyva muzika ir šokis užburia ne tik tėvelius.
Kai suėjo 5 metai, supratom ,kad Lėlių teatras jau ne taip stipriai jį domina, tad pradėjome lankytis kino teatruose. Anksčiau nė nebandėm , nes ir namie sunkiai visą filmuką iki galo išžiūrėdavo. Pirmą apsilankymą apsiginklavau pop-kornais, koka-kola ir panašiais įrankiais, bet mano džiaugsmui vaikui taip patiko filmas ir didelis ekranas, ir garsas, kad nei valgyti, nei gerti nereikėjo. Stengiamės lankytis per akcijų dienas, nes kainos tiesą sakant gana kandžiojasi.
Be teatrų ir kino teatrų visada stengiamės lankytis ir nemokamuose miesto renginiuose – vasaros metu renkamės pūsti muilo burbulų Burbuliatoriuose, einame į koncertus lauke.
Taip pat jei randame parašytą, kad į renginį įleidžiami nemokamai vaikai iki 6 metų (ir aišku suprantame, jog renginys tinka ir vaikui), stengiamės eiti su sūnumi – taip apsilankėme šokių kolektyvo „Žuvėdra“ koncerte, netgi džiazo gyvo garso koncerte.
Muziejai kažkaip liko užmiršti pas mus, jei neskaitysime Jūrų muziejaus su delfinariumu ir Rumšiškių liaudies buities muziejaus. Bet manau apslankys rimtuose muziejuose vaikas eidamas į mokyklą. Pirmą ir vienintelį kartą buvome muziejuje šiemet – Klaipėdoje – laikrodžių muziejuje. Vaikui jau buvo 5 metukai, labai domėjosi kaip koks įdomesnis laikrodis veikia (ten buvo ugnies laikrodžių, vandens, na įvairių įdomybių). Tad šį galiu drąsiai parekomenduoti didesniems vaikučiams, turėtų sudominti, kainos tikrai nedidelės.
O šiaip mes bandome plėsti akiratį savaip – turime tradiciją aplankyti įvairias Lietuvos vieteles ir kraštus (informaciją prieš kelionę susirenkam internetu, iš knygų, susidėliojam daugmaž maršrutą) – vienai ar dviems dienoms išvykstame į pasirinktą vietelę pakeliui aplankydami lankytinas vietas, tikrai labai daug sužinojome ir pamatėme, vaikas su noru laukia tokių vasarinių savaitgalių, manau neatsisakysime jų ir šiemet kai jau turime mažąją trijų mėnesių sesytę.
