Štai toks rudeninis Stokholmo vaizdas šį vakarą pro mūsų langą.
Su maistu žaisti man neįprasta...vis tos akcijos padėti badaujantiems prieš akis... O po kojomis čiukždantys lapai patys prašosi būti renkami, dovanojami, mėtomi, paskleidžiami ant stalo "kažką veikti".
Taip nuo dūkimo pusvalandukui atitrūkę vaiko rankutės "sukonstruoja" klevo rudumo LAPĘ binzenančią po avižų takelį laibomis it degtukai kojytėmis.Didelės giliukų akys plastelinine tinklaine išduoda, kad ir ji bijo. Klaidžioja išdykėlė naudodamasi tuo, kad yra sunkiai atpažįstama. Ir sutinka ... DINOZAURĄ.
Dūkynės vėl tęsiasi. Kaip ir lapės su drakonu pokalbiai.
p.s. DIEDUKAI, linkėjimai tau!
Taip paprasta, nuoširdžiai vaikiška. Gražu!🌷
galima nupirkti kruopų maišelį arba žaislą vaikui žaisti.
žaislas, esu tikra, kelis kartus brangesnis nei kruopos.
nupirkus kruopų, lieka pinigų, kuriuos ir būtų galima paaukoti badaujantiems vaikams 😀.
taigi nesu kategoriška prieš žaidimus su maistu 😀.
bet iš esmės aš tau pritariu. man netgi šlykštu visos tos rudeninės parodos darželiuose ir mokyklose, kai po kelių dienų tos daržovės pradeda gesti ir bėgti iš jų skystis.
o jūs pas tavo sesę svečiuojatės?
o tokie darbeliai man patys gražiausi kaip jūsiškiai, nes kurti ir daryti vaikų, minimalus suaugusių įsikišimas. 😀