Džiaugiuosi šia diena, kai vaikas dainuoja dainas apie Lietuvą, daro Lietuvai skirtus darbelius, dalyvauja renginiuose ir kaip dalyvis, ir kaip žiūrovas.
Prieš šešerius metus aš darydavau, o vaikas buvo stebėtoju ir pagal ribotas savo galimybes, dalyve.
Buvo minimali pagalba, bet svarbiausia vaikas norėjo ir kažką bandė daryti.
Dabar bandau“ pasirausti“ po darbelių archyvą.
Vienerių metukų.
Dvejų.
Trejų. Jau vaikas mokėjo daugiau, tai ir pagalbos reikėjo mažiau.
Ketverių- jau darbui mamos beveik nereikia.
Nuo penkerių- šešerių iki dabar - tiek visko darė, kad net sunku atrinkti..
👍