Iš mamos Agnijos laiško:
Mano sūneliui 3 mėnesiai. Maitinu krūtimi. Vakarais, prieš einant miegoti nusitraukiu pienuko iš vienos krūties ir pamaitinu mažylį, kad ilgiau sotesnis būtų ir pati šiek tiek ilgiau pamiegočiau. Bet kelias dienas pastebėjau, kad man nusitraukia ne toks pieno kiekis kaip visada. Anksčiau nutraukdavau iš nepaliestos krūties 125 ml - 140 ml, o dabar vos galiu tik 40 ml. Susirūpinau, gal ir mažyliui neužtenka to pienuko.. skysčių geriu daug 2-2,5l, valgau irgi gerai. Kodėl man taip sumažėjo nutraukiamo pieno, kodėl nebegaliu jo nutraukti tiek kiek aksčiau nutraukdavau? Ačiū už atsakymą.
Žindančioms ir besilaukiančioms mamoms atsako ir pataria Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė autorius.
AR UŽTENKA MAMOS PIENO galima spręsti pagal KŪDIKIO svorio augimą per tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, pakankamu laikomas svorio padidėjimas ne mažiau kaip 500 g per mėnesį ar 125 g per savaitę. Dar galima orientuotis pagal kūdikio organizmo aprūpinimą vandeniu, kuriam motinos pieno sudėtyje tenka maždaug 88 procentai. Jeigu vien tik motinos pienu maitinamas kūdikis pasišlapina ne mažiau kaip 6 kartus per parą ir jeigu šlapimas yra beveik bespalvis ir bekvapis – reiškia, jog kūdikis tą dieną gavo pakankamai vandens, taigi ir tą vandenį jam teikusio pieno. O jeigu šlapimas darytųsi labiau koncentruotas – intensyvesnio kvapo ir spalvos – tai jau būtų vandens, taigi kartu ir motinos pieno trūkumo požymis.
Pieno gamyba motinos krūtyse vykdoma pagal PAKLAUSOS IR PASIŪLOS DĖSNĮ. Taigi natūraliai pieno gamybą reguliuoja žįsdamas kūdikis. Dažnesni ir ilgesni žindymai ją skatina labiau, negu pieno „taupymas“ ilgomis pertraukomis tarp maitinimų - kaip gali atsitikti kūdikį vakare pažindžius ir dar papildomai prigirdžius ištrauktu kitos krūties pienu. Be to pieno gamybą ypač skatina naktinis žindymas ir kūdikio buvimas arti mamos. Taigi aš patarčiau guldyti kūdikį šalia ar bent jo paties lovelėje, kuri būtų be jokio tarpo prie mamos lovos – kaip jos tęsinys.
Aišku, žindančiai mamai geriau nebadauti. Skysčius gerti taip pat reikia. Tačiau persivalgymai gali papildomu darbu apkrauti mamos virškinimo ir medžiagų apykaitos sistemas, atitraukdami energiją nuo pieno gamybos. O mamos norą atsigerti viršijantis vandens perteklius atlieka „meškos paslaugą“ labiau praskiesdamas kraujyje cirkuliuojančius pieną gamybą ir pieno tekėjimą iš krūties skatinančius hormonus prolaktiną ir oksitociną.
Ir dar - gali būti, jog motinos krūtims (ir gamtinei mamos pasąmonei) labiau patinka, kai prie jų glaudžiasi kūdikis, o ne daiktas-pientraukis arba jeigu jos yra ne per daug švelniai minkomos išspaudžiant pieną rankomis.
Gali būti, jog mama jas dirbtinai prievartaudama psichologiškai įsitempia – kad tik nebūtų mažiau, kaip anksčiau – o tai jau gali veikti kaip PIENO TEKĖJIMO REFLEKSĄ stabdanti PIENO TRŪKUMO BAIMĖ. „Neišleistas“ pienas pasilieka krūtyje. Todėl geriau tuo neužsiimti, o pasitikėti natūraliais kūdikio poreikiais ir tiesiog žindyti kada jis norės – dieną ir naktį. Pati gamta taip sugalvojo, kad mamai ir kūdikiui geriausia būti VISADA KARTU.
Daugiau informacijos apie žindymą ir naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” ir www.zindyk.lt
Man buvo panašiai, kai mergaitė nugraužė spenelį iki žaizdos ir teko nusitraukinėti ranka dažniausiai. Galiausiai pienukas dingo iš tos krūties iš vis. Bet labai džiaugiuosi, jog pavyko sukandus dantis maitinti ir pienukas atsistatė, nors lengva nebuvo, nes mažoji tos krūties nenorėjo, o ir kaip norės, jei pienukas nebėga. Žindymo konsultantė sakė, jog visi tie pientraukiai ir nutraukimas rankomis tik stabo pienuko gamybą, nors yra atvejų, kai mamoms pavyksta taip išmaitinti ir gan ilgai, tačiau medikai teigia kitaip. Pati tuo įsitikinau, nors gal ir nemokėjau nutraukti ranka tinkamai (mokė žindymo konsultantė).