Mamos laiškutis mėgstančiam apsikabinti Mažyčiui ežiukui

Pirštų galiukais sėlinu iš kūdikiu kvepiančio kambario. Išlenkiu nugarą, patempiu pirštus. Švelnus atodūsis  byloja apie valandėlės sau pradžią.

Gurkšteliu šiltos kakavos ir jaučiu, kaip sodrus šokolado skonis tirpsta liežuviu spaudžiamas į gomurį. Taip švelnu...ir čia prisimenu Tavo odelę. Staiga užsimaniau paglostyti Tavo skruostą.

Man patinka kutenti Tau padukus, man patinka, kai Tu apžioji ir bandai suvalgyti mano nosį, ausį, akį, kaklą, jei galėtum suvalgytum mane visą. Man beprotiškai patinka, kai Tu mane apsikabini. Putlyčiais savo pirštukais apsiveji aplink mane ir mėgaujiesi. Ir mėgaujuosi aš. Ir tėtis.

Visai neseniai taip apsivijęs mano kaklą panirai į sapnų karalystę. Miegi grakščiai suspaudęs akis, švelniai atmetęs rankutes atgal ir vis krutini lengvai pravertas lūpytes.

Ir vėl beprotiškai užsimanau paglostyti Tavo skruostą.

Pro Tavo lovelę sėlina pilkis katinas. Įsitaisė man ant kelių. Murkia. Ar prisimeni tą murkimo garsą, dar kai gyvenai namelyje mano pilve? Keista, kažkada buvęs didžiulis mano pilvas tobulas, šiandien vis dažniau susilaukia priekaištų, koks yra atsikišiąs. Dabar tobula atrodo lovelė. Nes Tu, Mažyli, paliesdamas aplinką darai ją tobulą.

O kažkas mėgsta sakyti, kad tobulumo nėra.

Mažytis ežiukas. Tu mano mažytis ežiukas. Aną vakarą supome Tave tobulame Tavo vežimėlyje namo kieme. Per pievą pastebėjome puškantį ežiuką. Mažiuką ežiuką. Pirmą kartą iš arti žiūrėjau į ta spygliuotą kalnelį ir mačiau jo nuostabią nosytę, suriestas kojytes, pilviuką, mažutes akutes.

Toks mielas mielas kamuoliukas ir... toks panašus į Tave. Niekada negalvojau, kad ežytis gali skambėti taip jaukiai ir gražiai.

Atsidustu, nes žinau, kad visi ežiukai turi spygliukus. Žinau sūnuti, kad ir pas Tave jie kažkur slepiasi. Ir vieną dieną visai netikėtai tik šmurkšt ir išlys. Todėl Tavo mama visada bus šalia, kad galėčiau išmokyti Tave gyventi su savo spygliukais, su savo norais, su troškimais, su įnoriais ir įgeidžiais, su siekiais, kad sužeidus išmokyčiau atsiprašyti, kad skatinčiau laiku juos paslėpt, o kartais padrąsinti nebijoti juos parodyti.

Iš kur tas nepaprastas noras paliesti pirštų galiukais Tavo skruostus?

- Markas. Mama. Markas. Mama. Tėtis. Katė. Mama. – Rodydama pirštu mėgstu kartoti tai savo mažyliui.

- Ma-ma. Mama. Mamytė. Tavo.T avo geriausia mama.

Ir apie meilę.

Jei meilė - nuolatinis galvojimas, siekis rūpintis, siekis parodyti, palydėti, atvesti, išsaugoti, džiaugtis, būti kartu, kartu kurti, įveikti kliūtis, parodyti, paskatinti, įkvėpti, dalintis, atiduoti, priglausti, išklausyti, apsikabinti, svajojimas ir svajonių išsipildymas, liepsnojimas, tikėjimas, kvepėjimas, atsakomybė, pažinimas, paglostymas, tobulumas - tuomet aš tave beprotiškai myliu.

Ir kai kūdikiu kvepiančiame kambaryje švelnaus miego alsavimą pakeis tykus krebždėjimas ir sukrykščianti šypsena, mes – Mama ir Tu - iš karto būtinai apsikabinsime. Stipriai. Ir aš kaip visuomet prisiglausiu prie Tavo skruostų.