Važiuodami prie jūros mes visada nušaunam du zuikius: pabūnam prie jūros ir aplankom senelius. Taip, taip, Adomui nerealiai pasisekė, kad vieni seneliai turi kaimą, o kiti – jūrą. Bet aš visai ne apie tai.
Taigi, kodėl man patinka Lietuvos pajūris:
1) Pirmiausia, tai ilgas kelias iki jūros suteikia tikrai daug džiaugsmo, kai pagaliau horizonte pamatai plačią, banguojančią, kartais siaučiančią jūrą, o virš jos klykiančias žuvėdras.
2) Lietuvos pajūris yra tikrai labai platus, todėl net ir milijono lankytojų masėje galima rasti vietą, kur pasitiesti rankšluostį ir aplinkui dar turėti 10 m laisvo ploto spindulį.
3) Būtent rankšluosčio pasitiesimas ant smėlio, o ne gulėjimas ant gulto man kuria tokius tikrus lietuviškai romantiškus jausmus.
4) Jūros temperatūra visada būna tokia, kad tikrai atsigaivinsi karštą vasaros dieną.
5) Maloniai birus baltas paplūdimio smėlis. Toks... Na toks... Kad net paraugti norisi :)
6) Prigulus pasideginti galima viena ausimi pasiklausyti ir svetimo pokalbio :)
7) Išalkus galima išsitraukti dėžutę su močiutės kotletais ir labai labai labai skaniai suvalgyti.
8) Nevaržoma laisvė vaikui: daug vietos, daug „žaislų“ (akmenukų, kriauklyčių, smėlio, vandens...), kai kur – ir nemokamos žaidimų aikštelės!
9) Pagaliau Lietuvos paplūdimiuose po truputį atsiranda nemokami viešieji tualetai ir dušai.
10) Į Baltijos jūrą visada leidžiasi saulė.
Tai ką, mamytės, susitinkam prie jūros? :)
Tinklaraštis Mamos rašo. Daugiau naujienų ieškokite fb paskyroje.
Ačiū, turėsime omenyje Smiltynę😀
Iš tiesų tai Godos įkvėpta ir parašiau apie Lietuvos pajūrį 😉 Smagu, kad ir tau vis tik patinka 😉
Į Smiltynę! Į Smiltynę! Iš tiesų net kėlimasis keltu turi tam tikros romantikos, o vaikams - tai pramoga o ho ho! 😀 Į abi puses vienam žm. kainuoja 80 euro centų, na iš tiesų nedaug 😀 o automobilį galima nemokamai pasistatyti netoli Senosios perkėlos.
Taip, taip... labiau apie Smiltynę, nes Melnragėje iš tiesų smėlis kaip žvyras ir nėra nemokamo tualeto, bet ten pvz., yra nemokama žaidimų aikštelė tokiems visai mažuliukams, dėl ko dedu didelį pliusą 😀 Šventoji taip pat gali pasigirti švelniu smėliu ir mažesne mase žmonių 😉
Egle, tu turbūt konkrečiai apie Smiltynės paplūdimį taip nostalgiškai aprašei, nes pvz. Melnragės paplūdimio nei smėlis nei vanduo , bent man, tokių šiltų jausmų nesukelia 😃
Man viskas gerai su lietuvišku pajūriu - ir nuošalių vietų yra, ir smėliukas smagus, tik viena problema - lietuviška jūra. Šalta, juoda, tamsi, purvina 😃 Pakeiskim į viduržemio jūrą pačią jūrą ir būtų tobula!
Mylim ir mes lietuvišką pajūrį, bet dėl priežasties, kad teks klausytis bobučių kalbų, kai pasitiesi rankšluostį ant smėlio, dažnai renkamės latvišką pajūrį. Prie jūros norisi girdėti jūros ošimą ir žuvėdrų klyksmą. Gal tiesiog mums nepasisekė, kad mes nežinome nuošalesnių vietų, kur geresniu oru nebūna žmonių masės...😀
Mes irgu turim tradiciją aplankyti kasmet Lietuvos pajūrį. Ir randam gana nuošalų paplūdimį visai Palangos pakrašty 😀 Kažkaip man tas pajūrys tokia nostaaaalgija... Vasarą užskaitau, kai ten pabuvojam, kad ir kelias dienas 😀
Mes irgi mylime Lietuvos pajūrį. Turime savų vietų, kur nejaučiame tos žmonių masės. Ir bent porą kartų per metus vykstame prie jūros. Tik šiemet ilgesnėms atostogoms planuojame keliauti į Latviją, o vėliau aplankyti ir Nidą.