Kas yra smulkioji motorika?
Lavinti smulkiąją motoriką, tai reiškia lavinti kūno smulkiuosius raumenis - rankų, pirštų, riešo. Šių raumenų dėka, mes gebame rašyti, sugriebti smulkius daiktus, rengtis ir t.t.
Kas yra kognityvinė raida?
Kognityvinė raida, kitaip dar pažinimo raida, atspindi intelekto veikimo principus. Ji apima tai, kaip vaikai mąsto, suvokia pasaulį ir pritaiko tai, ką išmoksta. Vienas iš džiaugsmų, stebint vaikų pažinimo raidą, yra matyti jų tobulėjimą.
Pažinimo ugdymui keliami trys tikslai:
Pažinimas ir problemų sprendimas. Tai tikslingas informacijos ir priemonių suradimas bei panaudojimas. Vaikai stebi įvykius, pateikia klausimus, prognozuoja, ieško galimų sprendimų. Pažinimas nėra vien tik faktų kaupimas.
Loginis mąstymas. Informacijos kaupimas ir suvokimas vyksta lyginant, prieinant, rūšiuojant, klasifikuojant, skaičiuojant, matuojant ir atpažįstant sistemina savo pasaulį ir įgyja supratimą, kaip jis veikia.
Mąstymas simboliais ir jų pritaikymas. Daiktų panaudojimas ypatingu būdu, pavyzdžiui, įsivaizduojant, kad puodelis yra telefonas, arba šluota – arklys; įsivaizdavimas esant mama arba ugniagesiu, pasaulio vaizdavimas schematiškai arba paveikslėliais, pavyzdžiui, sukuriant grafiką, parodantį orų pokyčius per tam tiką laiką, arba piešimas to, kas nutiko pasakos veikėjui.
Kaip ir kodėl kognityvinė raida susijusi su smulkiąja motorika?!
Tyrimai parodė aiškų ryšį tarp smulkiosios motorikos išsivystymo ankstyvajame amžiuje ir vyresniame amžiuje pasisekimo matematikoje, skaityme ir kt. mokslo srityse. Netgi tokie įgūdžiai kaip akies – rankų koordinacija, pavyzdžiui, kaip kūdikis seka akimis mamos veidą ir vėliau bando sugriebti jos nosį, gali pranašauti, koks mokinys bus per ateinančius kelerius metus.
Tokie teiginiai neatrodys neįtikėtini, jei susipažintume su smegenų tyrimais. O smegenų tyrimai rodo, kad yra daugybė ryšių tarp smegenų sričių, kurios atsakingos už motoriką ir kognityvinę raidą. Pagal ankstesnius tyrimus, šios dvi sritys priskirtos dviems atskiroms smegenų sritims: už motorinius įgūdžius atsakingos smegenėlės ir smegenų pusrutulių pamato mazgai, o už kognityvinę raidą atsakingos prefrontalinės žievė (kaktinė skiltis).
Tačiau Adele Diamond (2000) tyrimai parodė, kad abi šios sritys gali būti aktyvinamos atliekant motorikos ar kognityvines užduotis. Paprastai tariant, jei kūdikis rankioja pupeles, tobulėja ne tik smulkioji motorika, bet ir dirba už kognityvinę raidą atsakinga smegenų sritis.
Tolimesni tyrimai parodė, kad asmenys turintys pažeidimų kažkurioje smegenų srityje atsakingų už motoriką arba už kognityvinę raidą, dažnai parodo, kad įgūdžiai susilpnėję abiejose srityse.
Kas gali pranašauti ankstyvajame amžiuje sėkmingą mokymąsi mokykloje?
Kalbant apie pranašaujančius rodiklius, kurie lemia pasisekimą matematikoje, skaityme, apskritai moksle vyresniame amžiuje, dažnai diskutuojama apie ankstyvuosius matematikos įgūdžius, ankstyvąjį skaitymą, socialinius įgūdžius, dėmesį ir su juo susijusius dalykus - smalsumas, susidomėjimas, noras mokytis. Be ne apie smulkiąją motoriką.
Tačiau, mokslininkai David Grissmer, Sophie Aiyer, William Murrah, Kevin Grimm and Joel Steele (2010) iškėlė motorinių įgūdžių svarbą į pirmą vietą. Jie teigė, kad smulkiosios motorikos įgūdžiai yra stiprus rodiklis lemiantis vaikų vėlesnius pasiekimus. Ši mokslininkų grupė padarė išvadą, kad dėmesys, smulkioji motorika ir bendrosios žinios yra žymiai reikšmingesni tolimesniems vaiko matematikos, skaitymo, mokslų pasiekimams negu tik ankstyvasis skaitymas ar ankstyvi matematikos įgūdžiai.
Šaltiniai:
2. Ikimokyklinio amžiasu vaikų kūrybiškumo ugdymas, D. T. Dodge, L. J. Colker, C. Heroman
Nuotraukos:
http://pruegill.wordpress.com/2009/04/24/inside-the-adolescent-brain/
Akvilė
👍
http://mamosraso.blogspot.com/