Mane užpuolė Užgavėnės

“Ar darysite Užgavėnių šventę?” - klausia vieni. “Labai lauksiu jūsų įrašo apie Užgavėnes,” - antrina kiti, juk tarsi savaime suprantama, kad turiu tokį parašyti. “O kokios yra tradicinės kaukės,” - teiraujasi treti. “Gal galėtumėte pamokyti kokių nors Užgavėnių žaidimų, nes atsibodo mums vis tie patys,” - teiraujasi dukros darželio auklėtojas. Žiūriu akis išplėtusi, nes, tiesą pasakius, tikėjausi tyliai ramiai tas Užgavėnes praslysti, pasiteisindama šeimą užklupusiomis ligomis ir kitais reikalas, bet, panašu, nepavyks. Nutariau pasiduoti likimui. Užgavėnių šventės, deja, atskirai neorganizuosiu, bet galbūt padėsiu Jums susikurti savąją. Tad ėmėmės su dukromis mokytis Užgavėnių mitologijos, prisijunkite ir jūs.

Žiūroniuko nuotykis per Užgavėnes

Pirmiausia griebėmės teorijos. Mūsų bičiuliai, Molėtų romuvos vaidilos Daiva ir Jonas Vaiškūnai yra išleidę gražią knygelę vaikams apie visus kosmoso vyksmus ir su jais susijusias tradicines baltų šventes - “Žiūroniuko nuotykiai”. Kartu su smalsiu berniuku Žiūroniuku leidomės į Užgavėnių nuotykį:

“Visada maniau, kad per Užgavėnes degindami Morę žmonės varo lauk žiemą. Pasirodo, ne. Šiemet sužinojau, kad senovėje mūsų protėviai, persirengę žvėrių ir senovės karžygių kaukėmis, vaduodavo Saulę. O Morę degindavo todėl, kad ji laiko užspaudusi ir marina Saulę ir toji negali šviesti žmonėms. Dėl to žemėje būdavo tamsu, kildavo marai ir kitokios ligos, mirdavo žmonės, - pasakoja Žiūroniukas 10 knygos puslapyje. O taip, šią žiemą ir mus nepaprastai nukamavo ligos, gal tikrai negalima praleisti Užgavėnių, reikia Saulę vaduoti, - Morę vaizduoja ant rato stovinti baisi moteriškė. Ratas - tai Saulė, kurią reikia išvaduoti iš jos gniaužtų. Dėl to Morės vežimą ir persekioja kaukėti persirengėliai.

Dar labiau Saulės vadavimo idėją įtvirtina Žiūroniuko močiutė. Ji sako: “Kodėl dabar nėra tokių žiemų kaip anksčiau, su šalčiais ir pusnimis? Ogi žmonės papročius pamiršo. Kai ateina Užgavėnės, tai vis žiemą varo iš kiemo. Ir išvarė, oi kaip toli išvarė. Tuoj jau kviesti reiks atgalios ir prisišaukti bus nelengva.” Argi ne tiesa? Žiema, mano nuomone, kątik prasidėjo ir niekur varyti jos nenoriu, nes apsnigti miškai man vienas gražiausių dalykų gyvenime. Nuspręsta. Žiemos niekur nevarysime, pavasario lauksime draugiškai čiuožinėdami su rogutėmis, bet Saulę išvaduoti jau pats metas. Atsibodo namuose dieną ir vakarą šviesą žibinti.

Taigi Užgavėnėms mums reikės:

1. Vienos Morės

2. Kaukės

3. Lėkštės blynų

Vienos Morės klausimas

Žiūroniukas mums jau paaiškino, kodėl Morė tokia svarbi, tačiau ją pasigaminti nėra jau taip paprasta. Morė būna didžiulė pamėklė prikimšta šiaudų ar pakulų, o namų sąlygomis bute nelabai išeis tokią pasidaryti. Neturime ir vežimo rato, ant kurio galėtume tą Morę užboginti. Teks pasitelkti fantaziją ir suktis iš padėties.

Padaryti didelę Morę vaikui per sudėtinga, tad nutariau, kad smagiausia bus pasidaryti mažą Morę ir kartu susipažinti su senoviniais žaislais - lėlių rišimu iš medžiagų skaiutelių. Bet pirmiausia iš modelino nusilipdysime Saulę - bus vietoj vežimo rato ir Morės pagrindo. Modelinas išdžius ir bus kietas kaip akmuo. Tokį ratą galima pasidaryti ir iš lipdymui skirtos tešlos ar iš vytelių, pagaliukų, vielos apsuktos folija ar pan.

O dabar rišime lėlę Morę, detalias instrukcijas rasite čia. Galvai prireiks kvadratinio medžiagos gabalėlio, kurį galima prikimšti šieno, skudurėlių, vatos ar pan. Akis galima nupiešti arba išsiuvinėti, labai autentiška būtų anglies gabaliuku pieštos akys, burna, nosis. Padarome štai tokį “vaiduokliuką”. Jam galima užrišti skarą arba prisiūti iš vilnonių siūlų padarytus plaukus.

Rankas perkišame tarp susidariusių nuo galvos likusių klosčių ir tvirtai surišame apačioje.

Prie “vaiduokliuko” kūno su siūlu pririšame stačiakampio formos sijoną ar net kelis.

Tokių lėlių-Morių galima pridaryti labai įvairių, prigalvoti naujų tvirtinimo būdų. Pats senoviškiausias ir autentiškiausias būdas yra padaryti tokią lėlę tik rišant ir niekur jos nesiūnant. Tikima, kad tokios lėlės turi ypatingų apsauginių galių, tad magiška lėlė puikiai tiks ir Morės vaidmeniui.

Kaukės klausimas

Senosios Užgavėnių kaukės buvo drožiamos iš medžio, daromos iš kitų natūralių medžiagų - aprangai naudojami išversti kailiniai, oda, linas ir panašios medžiagos, randamos ūkyje. Šiandien dažniausiai Užgavėnių kaukės gaminamos papjė mašė tecchnika ir būna tikrai tikroviškos bei žavios. Tačiau papjė mašė - ilgas procesas ir, sutikite, ne trijų metų vaikams kelias valandas sėdėti murkdantis klijuose ir popieriuje. Tad tokios kaukės gamyba iškart atkrito.

Pasiknaisiojusi namuose, pamačiau daug nuo įvairiausių daiktų atlikusių kartoninių dėžių. Paprasta kaukė, tiesiog iškirpta iš kartono, atrodo neįdomu, bet suklijuota iš įvairių dalių ir taip tapusi trimate - jau visai kas kita. Taigi pirmiausia išsirenkame, kokių Užgavėnių veikėju norime patapti, o paskui iš kartono dėliojame ir klijuojame žvėries pavidalą.

Blynai

Įdomių blynų receptų - pilnas internetas. Mane labiausiai sudominęs - senovinis lietinių blynų receptas, kurį įdėsiu jums pasibandyti. Pasibandysiu išsikepti ir aš. Bet kodėl gi blynai tokie svarbūs Užgavėnėms?

Apvalūs blynai simbolizuoja Saulę. Daugelyje kultūrų per svarbiausias šventes buvo kepami blynai ar į juos panašūs patiekalai - paplotėliai iš grūdų arba plokščios apvalios duonelės. Tokie patiekalai būdavo apeiginiai, vartojami švenčių metu ir turintys svarbią simboplinę prasmę bei maginę galią. Tokius paplotėlius - džaimas - kepdavo ir į Lietuvą atvykę totoriai per laidotuves, kurias įduodavo kiekvienam lankytojui namo parsinešti, suvalgyti ir pasimelsti už velionį. Paplotėliai galėjo simbolizuoti ir pavasarį, atgimimą, iš kukurūzų jie buvo perderliaus  šventes kepami ir indėnų.

Senovinių lietinių receptas:

1. Trys kiaušiniai

2. Pusė litro pieno

3. 350g. Miltų

4. Truputis cukraus ir druskos

5. Trys šaukštai aliejaus

6. Sviestas

1. Kiaušinius suplakame su druska ir cukrumi.

2. Supilkite pusę pieno, išmaišome, suberiame miltus.

3. Supilame likusį pieną, aliejų, tešlą paliekame pusvalandžiui subręsti.

4. Blynelius kepkite ant labai gerai įkaitintos keptuvės, keptuvę ištriname sviestu. Dar karštus blynelius reikia taip pat ištepti sviestu.

Užgavėnių dainos, žaidimai, tradicijos

Pamenu, vaikystėje mes Užgavėnes švęsdavome gana tradiciškai su kiemo vaikais. Dar ankstyvą rytą prisikepdavome blynų, prisiruošdavome saldainių, nes tikrai žinojome, kad ateis persirengėliai. Eidavome ir patys - na ir kas, kad po butus. Prisirinkę saldainių, vakare rinkdavomės prie mokyklos, kur būdavo deginama morė. Viena iš senovinių Užgavėnių tradicijų ir yra kaimynų lankymas peersirengus, pokštų jiems krėtimas.

Tradicija, kuri mano vaikystėje jau buvo išnykusi - važinėjimasis. Važiuodavo pasikinkę arklius labai triukšmingai, iš paskos lėkdavo persirengėliai, todėl labai daug Užgavėnių dainų apdainuoja būtent arklį ir vežimą.

Yra graži Užgavėnių sutartinė, skirta važiavimui:

Čiuž čiužela,
Vež vežela

Geras kelias čiūto,
Blogas arklys čiūto.

O taip pat ir daina apie arklį:

O tai arklys
O tai arklys
O tai geras yra arklys

Kanopėlėm
Kanopėlėm
Visų kelių tai išmušė

O tai arklys
O tai arklys
O tai geras yra arklys

Uodegėli
Uodegėli
Visų kelių dai nušlavė

O tai arklys
O tai arklys
O tai geras yra arklys

A auselėm
Ė auselėm
Visas paukštes jau užgirda

Ė akelėm
Ė akelėm
Danguj žvaigždes jau suskaitė.

Besivažinėjančius arkliais stengdavosi aplieti vandeniu. Laistymasis vandeniu - dar viena svarbi Užgavėnių tradicija. Manoma, kad laistymasis vandeniu pagreitins pavasarį ir žemės atgimimą.

Per Užgavėnes reikia ir nuo kalniuko rogėmis važinėtis. Tikima, kad tas, kuris per Užgavėnes iškrenta iš rogių, sniege išsivolioja, žemei padeda iš pašalo išsivaduoti.

Užgavėnės pradeda pavasarines šventes, būtent per jas atsiranda ir pavasarinis paprotys suptis sūpuoklėse taip skatinant derlių ir augimą. Per Užgavėnes sūpuoklės būdavo daromos, kabinamos, einama suptis, o supantis linksminamasi. Ta pati tradicija buvo ir per pavasario Lygę bei Jorės šventes.