Kai laukiausi kūdikėlio, net neabejojau, kad ji maitinsiu. Kaip aš galiu neturėti pieno? Nesąmonė. Juk mano sesuo vaikus maitino iki 2 metų, o mama maitindavo ir mergaitę, kuri buvo gimus tą pačią dieną kaip aš.
Ėjau į poliklinikos kursus, klausiau apie žindymą. Ir atėjo ta diena, kai gimė mūsų labai lauktas ir labai mylimas sūnus. Kadangi gimdymas buvo vaje vajei, tai leido nuskausminamuosius. Ir gražuoliukas gimė miegodamas, bandžiau duoti krūtį, bet ką tu.
Kaip ims, jei dar neatsigavęs nuo man skirtų nuskausminamųjų. Ta diena buvo ypatinga, nes gimė mano džiaugsmelis. Bet pirmo karto, kai padeda kūdikėlį ant krūties, nepatyriau, o ir akušerė iš skubėjimo nukirpo virkštelę ir vyras taip pat prarado malonumą.
Bet palikim tai praeityje. Juk rašau ne apie tai. 11 vakaro atpėdinu iki palatos, paduoda mieganti mažiuką ir palieka. Atsibudo valgyti, bandau duoti - neima. Silpna nešioti, vos nenukrentu su vaikučiu. Suprantu, kad reikia ieškoti pagalbos, kad man padėtų pamaitinti. Nueinu iki budinčios seselės, o ji mano vaikiukui fruktozės, kitą naktį mišinukas ir viskas iš buteliuko.
Namai. Bandžiau maitinti. Kiekvienas maitinimas, atrodė, kad per prievartą. Duodu krūtinę, o jis rėkia, spiegia, truputį pavalgo ir vėl rėkia. Tas jausmas? Jautiesi kaip raupsuota, nesupranti, kodėl mažiukui, tavo svajoniukui, netinka.
Ir negalvokit, kad neieškojau pagalbos - ir pediatrei sakiau, ir seselei, kuri atėjo į namus, bet jos numojo ranka. Po mėnesio priaugom mažai svorio. Labiausiai trūko man palaikymo. Pradėjo maitintis mišinukais, kūdikėlis laimingas, o aš ne.
Rašiau laišką organizacijai ,,Mama-mamai“, bandžiau atlikti jų patarimus. Nepavyko. Nuvažiavau pas mamą. Aš tą dieną norėjau duoti tik krūtį ir jokio mišinuko, ir jokio buteliuko. Bet mama pasakė, tu man anūkėlio nevirkdinsi. Ir teko maitinti mišinuku.
Nusitraukinėti pieną neturiu laiko, nes būnu viena su mažyliu. Tėvelis dirba labai daug. Pienelis dingsta. Vis bandau siūlyti krūtį, bet pravirkdinu mažuliuką ir savo širdį.
Vis save kaltinu, kad nebuvau stipri. Kai paimu vaikeliuką prie širdelės ir maitinu iš buteliuko, kaupiasi ašaros, juk vietoj jo galėtų būti krūtinė. Mano mažiukas susirgo ir vėl kaltinu save, kad negauna pienuko ir dėl to susirgo.
Už dvejų savaičių bus mums 3 mėnesiukai. Jau tikriausiai per vėlu ir neįmanoma, kad išsipildytų mano svajonė maitinti. Plius jau ir pienuok nebėra (vakare kai užmiega, nusitraukiu tik 60 ml iš abiejų).
Todėl, mamytės, jei galite - maitinkite ir vertinkite tą YPATINGĄ RYŠĮ su vaikeliu.
Gal jau welu bet wisgi patarsiu😀 gal mazi spenialiai?nusipirk antspenius,maniskis irgi neime pirmas dienas bet mum taip patare ligonineje ir mum padejo,jau 4men puikiai draugaujam su papuku. Stiprybes.
Gal jau welu bet wisgi patarsiu😀 gal mazi spenialiai?nusipirk antspenius,maniskis irgi neime pirmas dienas bet mum taip patare ligonineje ir mum padejo,jau 4men puikiai draugaujam su papuku. Stiprybes.
beje jei visada vaikas ant ranku, tai gal vertetu isigyti nesykle, nes man ji labai padejo, nes visa diena namie viena prabunu, tad su nesykle ir susitvarkydavau ir pasigamindavau valgyti ir dar daugeli kitu dalyku drauge su savo angeliuku pasidarydavau😀 ir aisku pavargdavau, bet kas nepavargsta, tiesiog Jums linkeciau daugiau optimizmo, maziau streso ar nepasitikejimo ir tikrai viskas tures susitvarkyti. tad nosiuka i virsu ir sau sakykite esate stipri tvirta mama, tad linkejimai jusu seimynai ir graziu bei stebuklingu Kaledu 😀
Kiek girdejau, tai neva pagrinde reikia stimuliuoti nakti, o nusitraukinejimas mazina pienuko gamyba, tad nez ka patarti, nesuvokiu kaip gali neimti papuko. stiprybes tau, o ir misinukas ne pasaulio pabaiga juk
rasiki tau nesivaidena, man kazkas panasaus i depresija
Divka mes po pusantru metu suplanavom antra leliuka ir jis iskart uzkibo😀)o pirmo beveik metus laukem, kol pavyko😀
Stiprybes tau Danguole, palaikau tave ir zinau kaip sunku kai reikia maitint misinuku😀)Ar man tik atrodo ar tau prasidejus depresija yra, vyk visas mintis salin, tu mama ir istversi viska.uzaugs tavo leliukas ir su buteliuku😀
kiekvienas patarimas -man labai reikalingas 😀
visa menesi bandžiau krutine maitinti ir nieko kito nedaviau.tik po vizito pas daktare daviau buteliuka, o misinuka pradejom visiskai neseniai naudoti. o prie papuko bandau pratinti kiekviena diena, vis bandau duoti. bet kaip stimuliuoti kruti jei jis neima? kaip nusitraukineti jei su mažiumi buti tik aš viena, nieks jo neprižiūri. tėvelis grižta tik savaitgaliams
Danguole, jei dieną neturi laiko nusitraukt, tau natūraliai mažėja pienuko... aš dabar taip pat darau,nes noriu baigti maitint, tai maitinu tik ryte ir vakare, aišku ir dar naktį, nes mažiukas įprato valgyt naktim :/ norint maitint, reik krūtį stimuliuot, arba dėt prie krūties, arba dažnai nusitraukinėt, kitaip pieno nesigamins iš niekur nieko. Reikia stiprybės ir kantrybės
o tai kiek laiko bandei prie papuko pripratint?ar tuoj buteliuka ciupai?
Danguole,nusiramink..matyt čia aplinkybės kaltos, niekas dorai nepaaiškino ką reikia daryti... buvo panašus straipsnelis mamyčiųklube, susijęs su žindymu..ten buvo parašyta, kad jei naujagimį įpratinsi prie buteliuko, jis nenorės krūties, nes iš buteliuko lengviau traukti, o su krūtim reik padirbėti...
linciuke aš nusitraukiu, nes galiu tik vakare, kai maziukas miega. beveik visa laika vaikas buna ant ranku, plius ir man paciai reikia valgyti, miegoti, namai patys nesusitvarko.
ši ta rašinį rašiau, maniau kad tos kurios maitina krutim supras tas kurios maitina misinukais. jus net neisivaizduojat kaip mes jauciames. aš dabar verkiu rašydama, nes man skaudu, man sunku net skaityti kas susija su motinos pienu, negaliu žiureti i vaizdus kur pavaizduotas žindymas, nes verkiu.
labai daug yra tokiu mamyciu, kurios visa laika, kad ir metus nusitraukineja ir vargsta, tam reikia noro , o ne salygu😀
"pienuko turiu, bet neturiu salygu jo nusitraukti".Kaip gali taip buti??
kritiuliuk as ir labai nemegau nusitraukti, pientrauki tik po uzdegimo isigijau.O taip pats pienas srove i indeli tekedavo😀 as ir labai vargau, pirma para mazoji nevalge papuko, verkem, kankinomes abi, bet antros paros viduryje pasirode prosvaistes.Mamai sutverta maitinti, neisivaizduoju kaip turint pieno imamasi misinuku, o ne stengiamasi kad valgytu papuka
Ačiū divka,rasiki už palaikymą 😀
mes nesilpnos. Manau čia daug yra naturalisciu. puiku ploju jums kasd maitinimas sekesi.Aš pieno turiu. bet neturiu salygu jo nusitraukti. namuose su vaiku bunu viena. Mano vaikutis ne flegma, plius man patinka su juo žaisti, nenumetu jo, kad žiuretu i viena taska. krisliuk, tu galvoji aš vaikucio nededu prie krutines? dejau, miegojau su juo, kišdavau nakti, bet. Tos kurios neisivaizduoja kaip taip gali buti, visos kurios mano, kad aš nesistengiu. Prašau, atvažuokite parodykit kaip reikia. ir aš busiu labai dekinga, jei jus man padesite
Ir pritariu linciukei ir lina30 - kad pienas gaminasi mamos galvoje! Netikiu, kai mamos sako, jog neturi pieno - taip nebūna. Tiesa, gimus antram vaikučiui, bandžiau nusitraukti pientraukiu ir užsišaldyti pienuko, nes jis bėgo upeliais. Ir ką jūs manot - man nepavyko!!! Tad ir nevargstu daugiau. Antras sūnus apskritai tingėdavo pieną traukt, patraukdavo ir toliau sau miegodavo, todėl praėjus dviem savaitėm po gimdymo dar ir uždegimą gavau, temperatūra pakilo iki beveik 40 laipsnių.. nes pienas užsistovėdavo, o jis man jo neištraukdavo..
Mamos, kantrybės reikia maitinant.. Mane labai vyras palaikė tuo klausimu, čia aš anksčiau vis baigt maitint norėdavau, o jis vis sulaikydavo, kad dar reikia maitint ir pan.
Na ir prirašiau daug, mamos nesupykit, bet kartais negaliu net skaityt kas rašoma 😀
Tiesa, ir nesuprantu, kam tą pieną reikia spausti??? Reikia dėti kūdikį prie krūties, o ne melžti pačiai tą pieną 😀 Bandžiau kai pirmą sūnų auginau, nusitraukt, nes labai norėjau į kiną nueit, ir vaiką vyrui palikt, melžiau (atsiprašau už tokį grubų žodį, bet jis tiksliausiai apibūdina tą būseną) visą dieną nuo pat ryto, daugiausiai nusitraukiau apie 60 ml. Per visą dieną!!!! Pati pastebėjau, kad kuo dažniau dedi vaiką prie krūties, tuo daugiau pieno gaminasi.
Sveikutės, nelabai suprantu, kai rašoma, kad kūdikis nemoka krūties imt, ką ten reikia mokyti, tai yra taip natūralu, kad kitaip ir neįsivaizduoju.. kokioj čia ligoninėj iškart kiša butelį kūdikiui????? palatos kaimynė gimdymo namuose taip pat negalėjo įsiūlyt krūties, nes tiesiog speneliai buvo per dideli, ji labai nervavosi, o vaikas tiesiog akyse nyko ir rėkė iš alkio. Bet atėjusi seselė sugirdė mišinuko ar kaip jūs ten sakot, fruktozės (pirmą kartą girdžiu apie ją), bet sugirdė ne iš butelio, o tokio plastmasinio stikliuko-kamštuko.. Pirmas sūnus gimė po cezario operacijos, jo man niekas prie krūties nedėjo, atnešė po 13 val, ir ką - ėmė jis man krūtį, labai skaudėjo, net žliumbiau, bet daviau ir daviau.. naktim rėkdavo jis kaip pamišęs ligoninėj, ėjau pas seseles, jos sakydavo galim duoti ir mišinį, bet jūs siūlykit krūtį kuo dažniau..taip ir dariau per kančias
Grįžus namo pienas upeliais bėgo..Antras sūnus gimė natūraliai, ir labai laimingas, nieko jam nereikėjo, miegojo sau laimingas visą vakarą ir naktį... net minties nebuvo, kad gal nemokės krūties paimti, ar nemokėsiu įsiūlyti..ko ten nemokėt, aš nesuprantu kai mamos sako???
Tarp kitko, kai mėnesio laiko jį pradėjo kankint pilvo skausmai, aš susidūriau su kita problema - negalėjau niekaip butelio įsiūlyt...per didžiausius vargus įsiūlau tik dabar, kai jam jau 11 mėn.. Mišinuką (kadangi po truputį noriu atpratint nuo krūties) jis spjauna ir rėkia!
as tai negeriau, laukan ispyliau😀 maniskis isvis purtesi, man kazkaip fui😀 bet gerbiu jusu pasirinkima😉