Mano tėtis - pats pačiausias

25. May 2013, 07:30

Aš esu Emutė, man neseniai suėjo metukai. Turiu nuostabų tėtį. Mano tėtukas yra pats pačiausias dėl to, jog sunku išrinkti vieną iš savybių, kuria jis yra geriausias.

Mano tėtis gali būti "universalus". Vakar jis buvo man "arkliuku". Pasisodino ant nugaros ir mes jodinėjome po namus. Aš taip juokiausi. Taip pat mano tėtis gali būti man kaip pagalvėlė. Aš padedu galvytę ant jo ir saldžiai miegu, kai tuo metu jis praleidžia įdomias krepšinio varžybas tam, kad aš išsimiegočiau.

Nors krepšinio varžybos patinka ir man, bet galbūt labiau patinka žiūrėti į tuos mažus žmogelius televizoriaus ekrane, lakstančius paskui kamuoliuką. Su juo, beje, mes taip pat žaidžiame namuose.

Tėtukas nuolatos su manimi žaidžia. Nors ir pavargsta per dieną darbelyje, tačiau visada randa laiko man. Vos jam grįžus iš darbo, prasideda mūsų valanda. Tuomet niekas mums netrukdo, o mamytė gali atsipūsti.

Labai mėgstu su tėtuku ir mamyte išeiti į lauką. Grynas oras juk sveika ne tik man, bet ir jiems, todėl mes vaikštome, žaidžiame ant pievutės, važinėjame su mano naujuoju dviratuku.

Nuo pat mano atėjimo į šį pasaulį mes su tėtuku esame geriausi draugai. Dar kai buvau visai maža, tėtis nešiodavo mane ant rankų, kalbindavo. Būdavo labai gera užmigti ant jo rankų.

Nors aš jau esu didelė mergaitė ir vis augu, niekada nesigėdysiu pasakyti, jog myliu savo tėtį. Jis moka prajuokinti mane net tada, kai mano nuotaika būna tikrai prasta.

Jis žino, kas man palinka labiausiai, kokius mėgstu žaisliukus, žaidimus. Taip pat supranta, kada aš tiesiog noriu pabūti apsikabinusi jį ir tyliai ramiai pasėdėti.