Anksčiau kamuolys Jorę ne itin domino. Pačiupinėdavo, paridendavo ir.. pamiršdavo.
Viskas pasikeitė kai brolis pradėjo lankyti krepšinio treniruotes, o mudvi su Jore važiuojam jį parsivežti. Visada atvažiuojam šiek tiek anksčiau, kad galėtume pažiūrėti kaip tam broliui sekasi.
Jorė - puiki krepšinio sirgalė. Tik pamato, kad kažkas įmeta į krepšį, tuoj pat ploja rankutėm ir šaukia "alio (valio)" :)
Nereikėjo ilgai laukti kol mažoji damutė ėmė mėgdžioti brolį. Namuose Faustas turi mažą krepšinio lentutę ir mažytį kamuoliuką - pats tas Jorės rankytėms.
Abu su broliu džiaugėmės, plojom katučių ir šaukėm "alio" sesei - krepšininkei. Keista - toks mažas žmogutis, o užtenka ir jėgos ir taiklumo. Kamuolys ne kartą pasiekė tikslą :)
Geras, kokia mažutė, o krepšį mėto 😀 o kad kamuolys nedomino, man keista, kai Adomui apskritai pats mylimiausias užsiėmimas su kamuoliu ir daug pažįstamų vaikų mėgsta kamuolį. Bet Jorė mergaitė, ką čia užsiimsi su tuo kamuoliu 😀
Nu fainuolė kokia 👍