Mažas Jorės pasiekimas: išmokome atpažinti jausmą

Mano nuomone, pastarasis Jorės pasiekimas vienas iš svarbesnių.

Istorijos pradžia nukelia į praėjusią savaitę, kai po ilgos pertraukos brolis išsitraukė radijo bangomis valdomą mašinytę ir ėmė ją vėžinti po namus. Jorės akytės tapo didelės didelės ir ji ištiesusi rankutes pasileido bėgti į mane virpindama smakriuką.. Akivaizdu - išsigando. 

Paprašiau Fausto žaislą neštis į kitą kambarį, kad negąsdintų Jorės. O šiam pasirodė visai smagu truputį pagąsdinti sesę. Žinoma jis neskubėjo. Jorė užsirito ant sofos ir su siaubu žiūrėjo į savaime reidančią mašiną. Dar kartą paprašiau Fausto išsinešti žaislą:

- Faustai, Jorė BIJO..Neškis mašiną į savo kambarį

Dar kelis kartus ištariau žodį BIJO.

Istorijos tęsinys - vakarykštė diena.Vaikščiojome parke, kaip staiga driokstelėjo sprogimas. Vaikai sprogdino petardas. Prisipažinsiu pati krūptelėjau - garsas buvo pakankamai didelis. Jorė atsisuko į mane tomis didelėmis akytėmis ir pradėjo kartoti:

- Bijo.. bijo..

Negi atpažino baimės jausmą?.. Pamaniau, kad sutapimas. 

Šiandiena.. Baiginėju megzti Jorei šaliką - nutariau pamatuoti ar ilgio užtenka. Pabandžiau uždėti ant kakliuko (aišku su visais virbalais ir besitęsiančiu siūlu). Mažoji ėmė stumti viską šalin šaukdama "bijo.. bijo". :) 

Štai taip.. Pasirodo jau sąmoningai gali mano mergina įvardinti jausmą, kurį jaučia :) Manau tai didelis postūmis į priekį :)