Mažas Jorės pasiekimas: ugdom savarankiškumą

Kiekvienas mūsų rytas prasideda labai panašiai: mažoji damutė pabudusi tuoj pat pakelia nosytę nuo pagalvės ir skuba tikrinti ar mamytė vis dar savo lovoj. Pamačiusi, kad jos sapnelis budriai saugomas mamos, nusišypso ir ištaria:

- Maaaama...

- Labas rytas, Joryte :)

O štai nuo šitos vietos scenarijus VISADA vienodas (kasryt man Dejavu :D ) Pirmiausia išspjaunamas čiulptukas palydint jį žodžiais:

 - Fe tūte (na na.. kad tik jau ne :) ).. Opa (reiškia "iškelk") 

Lipam iš lovos. Tolimesnės komandos:

- Jengtis (rengtis), a liouką (į lauką)..

Kas rytą reikia galvot kur nukreipt dėmesį, kad apie tą išsvajotą lauką pamirštų nors kol pusryčius pavalgysim.

Šį rytą Jorė nusprendė, kad ji jau pakankamai savarankiška susiruošti į lauką pati :) 

"Hm.. gal ir nieko.. rankinė vietoj.. kepurė vietoj.. skarelė irgi.."

"Kažin pirma paltuką vilktis?.."

"..ar batus?..

Kažkokie didoki, ne?"

Ech.. kiek buvo ašarų kai teko viską nusivilkti ir eiti prie pusryčių stalo.. :)