Maži vaikai turi labai didelį Ego jausmą

Vakar diskutavote apie tai, kodėl maži vaikučiai pradeda muštis bei patarėte mamai Kristinai (kristiii83). Šiandien apie tai, kodėl maži vaikai mušasi, konsultuoja psichologė.

Kristiiii83 laiškas:

2 metukų mergaitė mušasi

Psichologė Vika Aniulienė:

Laba diena, Kristina,

Maži vaikai turi labai labai didelį Ego jausmą. Labai daug apie asmenybę ID, EGO ir SUPEREGO rašė ir tyrinėjo Z.Freud. Net kilo mintis plačiau papasakot ir galbūt ateityje parašyt straipsnelį.

Trumpai aptariant problemą: Jūsų vaikas ne išskirtinis, dauguma vaikų taip elgiasi. Jokiais būdais neatskirkite, kaip tik priešingai - daugiau eikite visur, kur galite, bendraukite. Tik taip Jūsų atžala išmoks, kaip reikia bendrauti. 

Trumpai tariant, tai, kas vyksta, yra "Aš noriu" ir "Man reikia". Kiekvienam vaikui taip yra, tik kitas labiau linkęs palaukti ir nusileisti, o kitas visai nelinkęs nusileisti, nes jam reikia.

Aišku, protinga būtų paaiškint draugiško bendravimo taisykles, tačiau vaikas priima tik pirmų 6 žodžių informaciją (priklausomai nuo amžiaus), jei ji jam yra neįdomi. Dėl to palinksėti galva ir pasakyt "supratau", kad tik mama nustotų aiškint, kalbėt ir mokinti apie tai, ko dar visiškai vaikas nesuvokia - pati patraukliausia išeitis (taip ir dažnas suaugęs elgiasi).

Patarimai mušeikų tėvams:

1. Pirmiausiai NIEKADA, NIEKADA, NIEKADA  blogai nesijauskite už kažką (ypatingai už savo vaiką). Jis yra Jūsų ir Jums jis visada yra ir bus TOBULAS. Kad ir kas benutiktų. Tik tai jausdamas vaikas užaugs pasitikinčiu savimi ir aplinka žmogumi.

2. Jei situacija išties nepatogi - geriausias būdas pasitelkt humoro jausmą: "mes turime šiokių tokių bendravimo sunkumų, bet atkakliai dirbame ties jų išgyvendinimu. Aš labai atsiprašau".

3. Paprastos taisyklės, kurių būtina laikytis, kad ir kaip būtų nemalonu ir nepatogu:

a. vaikų negalima mušti,

b. negalima atiminėti žaislų,

c. su svečiais ir svečiuose reikia elgtis mandagiai.

Jei ne - nutraukiama malonumą teikianti veikla ir idealiausiu atveju vaikui leidžiama vienam atskirai nurimti: kitame kambaryje ar toliau nuo publikos. Vaikui vienam reiktų pabūti tiek, kiek jam amžiaus. pvz. 2 metai - 2 minutės, ilgiau vaikas negali ramiai išbūt.

Nusiraminęs vaikas pats ateina tęsti veiklos (bet tik tuo atveju, jei jis nusiraminęs, neverkia, nerėkia ir nepuola vėl muštis), jei vis dėl to vaikas nenurimo - vėl viską kartojam. Sunkiausiai tik pirmus kartus, po to, kai sistema perprasta, tiek vaikui, tiek tėveliams viskas suprantama.

Visas šitas dalykas taikomas ne tik namie, bet ir svečiuose ar kur bebūtumėt. Jūs auklėjat savo vaiką ir visai nesvarbu, kur tai vyksta.

Psichologės kontaktai:

vika.aniuliene@gmail.com

Mob. 8 654 49445