Mažo ir didelio žmogučių žaidimų kampeliai

Labas, mylimas MK ir mamytės.

Šiuo straipsneliu nori pasidalinti savo dviejų vyrukų žaidimų erdve – mažylio potyrimas kolkas pakanka lovytės, sūpynių ir lavinamojo kilimėlio. O štai didysis – Kajus, savo kūrybines idėjas skleidžia . . .po visą butą.

Kajus vietoj nestygstantis vaikinukas – žaislų pas jį devynios jūros marios, bet dažnai geriausi žaislai – paprasti daikteliai. Nuo mažumės jam neatrastos fantazijos pasaulis buvo buities daikteliai ir . . .atleikos, kad ir tualetinio popieriaus ritinėliai ar kamšteliai . . . Na, pripažinsiu fanazijos sūnui netrūksta.

Pagrindinė jo Žaidimų erdvė“ kambarys, kuriame stovi visi jo žaislai – dėžės, spinta su žaisliukais, knygomis, piešimo reikmenim ir visu kitu „gėriu“, kurį tėtis neretai taikosi išesti, tad mano gudrutis jau įsigudrino tą turtą sumaniai išslapstyti, kad tėčiui nepapultų po akimis.

Kūryba liejasi laisvai tame pačiame kambaryje ant stalo, kur piešia, lipdo, kartais monetas dėlioja, kubelius stato ir užsiima visokiausia veikla.

Kartais su savo amunicija persikelia ir į mažesnį kambariuką, kur gali piešti, kad ir ant grindų. Na, o smagiausia, kai pradeda tiesti kelius arba įrengia virtualius žemės dirbimo laukus ir su kombainu kulia, aria, tada mama, tėti nedrįskit jo pasėlių ištrypti.

Jo žaidimų kampelis – JO FANTAZIJŲ PASAULIS – jam nereikia ypatingos vietos ar priemonių, neretai nustebina kūrybiškumas, apie kurį galiu tik pagalvoti.

P.S.foto nedaug, bet kad perkratyti visą didžiojo archyvą tai rasčiau ir palapinių iš antklodžių, „kelių tiesimo“ darbus ir panašius fantazijos dalykėlius.

Na, o MAŽYLIUI kaip minėjau pakanka:

Lovytės, kurioje deja praleidžia ne tiek daug laiko. Čia neretai pridedame žaisliukų ir mažylis stengiasi juos pasiekti, bet užvis įdomiau pasidarė įprasti daikteliai – čiupimo refleksas tiesiog įstabus (kaip ir visų tokių mažuliukų), tad dažnai sudomina krepšeliai, ar kiti brolio žaislai, tad ypatingai saugau, kad nedėtų savo mažų žaisliukų prie mažylio.

Sūpynė – ji virtuvės žaidimams, mat čia nemažai praleidžiam laiko – kai jau pabosta žaisliukai – geras „žaislas“ ir kojinytės numautos nuo kojyčių, kai per daug įspūdžių ir ima niurzgėti – geriausias „žaislas“ brolis – šis dar bent 15 min gali nuraminti mažiuką. Prajuokina, žaidžia su mažojo kojytėm.

Na ir pats geriausias „draugas“ lavinamasis kilimėlis, kuriame taip pat karts nuo karto perkabinjam žaisliukus.

Bet pats geriausias mažylio žaidimas ir „žaislas“ mamytė – užsiėmimas tyrinėti ne tik savo rankytes, kojytes, bet ir mamytės veidą, plaukus.

Praktiškai namuose daugiausia pagal amžių atitinkamų žaisliukų. Ateityje įrenginėjant kambarį vaikams palikčiau kuo daugiau erdvės jų kūrybai, kažkur jau minėjau apie tapetus, kuriuos patys gali nuspalvinti, piešimo lenta, grindys – keliukai ir panašus vaikiški dalykai. Nors tai laikina, bet vaikams suteiks begalo daug džiaugsmo, jei tik pavyktų tai įgyvendinti. Dar, ūgtelėjus mažyliui - karstynė ant sienos - laipteliai, tip pat, manau tiktų berniukams. O jei jau galima fanazuoti tai galima juk ir sukurti. Žinoma į profesionalų patarimus atkreipsiu dėmesį, rinksiu informaciją kaip jaukiai, žaismingai sukurti vaikystės prisiminimą (smagų prisiminimą) savo berniukams.

P.S. O štai pažiūrėjus į šį vaizdelį, truputį baugu darosi pagalvojus, kas bus, kai mažasis užaugs ir 5 minutės tylos virs dviguba kūrybine netvarka. Chi, reikia ir tai praeiti. Nes dabar neretai namai pavirsta žaidimų aikštele, nors kai mamai baigiasi kantrybė viskas sutupia savose vietose ir bent pusdieniui (geriausiu atveju) galima ramiai praeiti per kambarius ir atsisėdus ant sofutės nepašokti iš dūrio į nugarą nuo vėžliuko nindzės kardo :) .

Roberta