Mano mažajam žaidėjui dabar yra dešimt mėnesių. Su juo užsiėmimai dar paprasti. Mums patinka pavartyti knygeles su garsais, pakramtyti brolio mašinėles, paridinėti kamuoliuką, padainuoti dainelę, tyrinėti aplinką vaikštant (būtinai įsikibus abiem rankom į mamą), versti bokštus, traukyti nuo džiovyklės skalbinius, žaisti slėpynes, o kartais net gaudynes (ypač kai mama nori pakeisti sauskelnes, tada labai smagu pliku užpakaliu nuo jos skuosti kuo toliau), mėtyti brolio flomasterius ir pieštukus plačiu spinduliu aplink, žiūrėti pro langą, šokinėti ant didžiojo gimnastikos kamuolio,o ypač – turkštis duše. Kol kas žaidimų pobūdį ir laiką renkasi pats mažylis.
Dažniausiai diena atrodo taip: keliamės, pusryčiaujam, patyrinėjam kokią nors žaislų dėžę (paprastai paduodu brolio mašinyčių dėžę ar ar kitų žaislų dėžę – kad tyrinėtų vienas ir aš galėčiau apsitvarkyti virtuvėje), tada meninė valandėlė su vyresniuoju.
Kol mes piešiam, mažasis įsodinamas į kėdutę ir sudominamas kokiom kruopytėm ar jogurtu – jis tepliojasi, bando valgyti pats.
Po to mažasis pasijaučia jau pavargęs, tad keliaujam pirmojo miegelio. Pabudus valgo ir keliaujam į lauką. Mėgstamiausias užsiėmimas lauke – sėdėti smėlio dėžėj arba ant žolytės ir tyrinėti viską, kas pasiekiama ranka. Arba tiesiog žiūrėti į žaidžiančius vaikus.
Jei oras nelepina – žaidžiam namuose. Grįžus valgom ir mažasis eina antrojo miegelio. Po miegelio vėl žaidžiama, dainuojama, šėliojama ir bėgiojama. Kai vyresnėlis eina žiūrėti vakaro filmukų, mažasis keliauja po dušu. Tai turbūt mėgstamiausia dienos dalis – turškiasi, pleškenasi, pliuškenasi, ploja katučių, dėlioja žaisliukus.. po dušu nėra nuobodžių žaidimų. Tiesiog pasodiname ir paleidžiame vandenį, šalia padedame vonios žaislų. Sėdėtų ir visą valandą, jei kas leistų. Kartais prisijungia brolis – tada dar smagiau. Po dušo, mažasis yra aprengiamas pižama, valgo mišinuką, po to kartu su broliu klausosi pasakos, išvalomi dantukai ir abu kartu keliauja miegoti.
Savaitgaliais dažnai renkamės išvykas, pramogas ne namuose.
