Mažosios Urtės "nemirtingi" pašnekesiai

Urtei - 2 m. 7 mėn. Ji tikra nenuorama ir viskuo besidominti mergaitė. Šį kartą prisiminiau tokius pokalbius.

Plaunu namuose grindis. Urtė sėdi ant fotelio. Aš fotelį pastumiu kartu su ja, kad galėčiau išplauti grindis ir po juo, tuo tarpu Urtė paglosto man rankas:

- Mama! Tavo rankos  šlapios!!!

- Taip, - sakau, - šlapios. Aš juk plaunu grindis.

Man Urtė ir sako:

- Mama, tu dabar net savo vaiko negali aprengt, tavo rankos šlapios.

***

Urtė užpykusi išmėtė visus žaislus po kambarį. Aš ramiu balsu sakau:

-Tu supykai, padarei namuose betvarkę, prašau dabar surinkti visus žaislus.

Urtė man tokiu pat ramiu balsu atsako:

- Urtė nori opapa.

Aš  jai pakartoju, tik jau griežčiau:

-Surink žaislus!

Ji man taip pat griežtai pasako:

Urtė nori opapa!!!

Aš jau netekusi kantrybės surinku:

- Urte, surink žaislus!!!

O ji man lygiai taip pat surinka:

- Ingrida (mano vardas Ingrida), ką, tu negirdi, kad Urtė nori opapa???!!!

***

Turime mažą jorkšyrų veislės šuniuką, vardu Zara. Zara laksto, tai vienam lyžteli koją, kitam ranką. Urtė prieina prie sesers Kamilės ir lyžteli jai koją. Aš sakau:

- Urte, nelaižyk, čia pilna mikrobų.

Tuo tarpu Zara toliau laižo. Urtė ir sako:

- Zara, nelaižyk sesės kojos, ten pilna mikrobų. Ir ant tėtės pilna, ir ant mamos pilna, tik ant Urtės nėra mikrobų.

Urtė labai mėgsta plepėti. Einam gatve ir tupi benamė katytė. Ji tai katytei ir sako:

-Labas, katyte, kaip tu gyveni?

Pati už katytę atsako:

- Gerai!!!

Toliau klausia:

-Kur tu šiandien buvai?

Vėl gi už katytę atsako:

- Spektaklyje.

Vėl katytės klausia:

-Ką tu ten matei?

Vėl atsako:

Pelytę Rozalytę (čia buvom spektaklyje "Pifo nuotykiai").

- Na, ate katyte...

Sakau:

- Pasikalbėjot?

Sako:

-Aha, pasikalbėjom, katytė irgi buvo spektaklyje.

Užrašė pleputės Urtės mama Ingrida