Mažų vaikų (3 – 6 metų) depresijos

Pamenate, prieš keletų dienų spausdinome mamytės Dalios (svistulka) laišką apie tai, kaip jos dukrytė, visuomet buvusi linksma, staiga užsisklendė savyje. Ačiū visoms, kurios pasidalinote savo patarimais ir patirtimi. 

Štai Dalios laiškas: vaiko-depresija-ar-esate-su-tuo-susidure

Šia tema suskubome pakalbinti fizinės medicinos ir reabilitacijos centro "Gemma" psichologę Jūratę Mitkienę.

Kiekvienas – tiek suaugęs, tiek vaikas – kartkartėmis išgyvena depresinius jausmus, ypač netekties (netekus ne tik artimųjų, tai gali būti ir mylimo gyvūno netektis), nusivylimo ar įprasto gyvenimo pasikeitimo metu (gimus kitam vaikui, pakeitus gyvenamąją vietą, pradėjus lankyti darželį ar pan.).

Dažniausiai tie jausmai yra trumpalaikiai, padeda artimųjų dėmesys, paguoda. Depresija nuo liūdesio skiriasi tuo, kad tai yra gilus ir ilgalaikis (trunkantis ilgiau nei dvi savaites) išgyvenimas. Depresija yra liga ir reikia kreiptis į specialistus.

Ilgą laiką buvo manyta, kad vaikai depresija neserga. Šiandien ši nuostata paneigta, atlikti tyrimai rodo, kad depresinės būsenos kamuoja 15 proc. vaikų iki penkerių metų.

Vaikų depresijoms būdingi tam tikri simptomai, rečiau sutinkami tarp suaugusių:

užgaidumas,

irzlumas,

agresyvumas,

naktiniai košmarai,

išsiskyrimo nerimas,

dažni galvos,

pilvo skausmai (be aiškios medicininės priežasties),

įvairios baimės.

Tačiau kaip ir bet kuriame amžiuje dominuoja liūdesys, energijos stoka, vienišumo jausmas. Skiriasi mergaičių ir berniukų depresijos. Berniukams dažniau pasireiškia pyktis, sudirgimas, agresija, o mergaičių depresija panašesnė į paauglių ir suaugusių depresiją, jos dažniau būna tylios, prislėgtos, joms dažniau būdingas vadinamasis “pelenės sindromas“.

Yra pastebėta, kad polinkį sirgti depresija turi vaikai su perfekcionistiškais asmenybės bruožais, išoriškai paklusnūs, dėmesio nereikalaujantys, tačiau iš tiesų turintys stiprų prisirišimo, saugumo ir meilės poreikį.

Vaikų depresijos priežastys gali būti įvairios

Pavyzdžiui, polinkis reaguoti depresiškai gali būti paveldimas. Vaiko depresijos priežastimi gali tapti sunki artimo žmogaus liga, tėvų skyrybos, emigracija. Vaiko depresija nebūtinai yra susijusi su skaudžiais įvykiais šeimoje.

Kad ir nedideli, bet ilgalaikiai skauduliai artimoje aplinkoje taip pat gali sukelti depresiją. Yra šeimų, kuriose tėvai, norėdami vaikui gera, ji dažnai bara, kritikuoja, jautresniam vaikui tai gali tapti depresijos priežastimi. Darželyje vaikui gali būti sunku adaptuotis, negauti palaikymo, nesutarti su bendraamžiais. Svarbu su vaiku kalbėtis, kartu leisti laiką.

Jei suaugusieji nesikalba su vaiku apie sunkumus arba tai daro netinkamai, vaiko viduje besikaupianti įtampa gali reikštis ne tik depresyviais jausmai, bet ir įvairiomis ligomis. Svarbu, kad vaikas žinotų, kas vyksta šeimoje. Kai kurie tėvai norėdami padėti vaikui, slepia nuo jo šeimos bėdas ar numatomus pasikeitimus, kuriuos jis tikrai jaučia, bet negali susitaikyti, nes jam suaugusieji nepadeda.

Taip pat svarbu adekvačiai vertinti vaiko sugebėjimus, nelyginti jo su kitais, nes siekdamas pateisinti tėvų lūkesčius gali patirti spaudimą, nusivylimą, pasijusti beverčiu, nemylimu ir nereikalingu.

www.gemma.lt