Mažųjų kalbos perliukai - Šnekutis Kajus

Sveiki. Kartais mažieji su savo šnekomis taip prajuokina, kad net galima išspausti ašarą. Seniai norėjau vis užrašyti Kajaus juokingus pasakymus, nes, deja, jie vėliau užsimiršta.

Tad visai neseniai ėmiau ir užrašiau keletą Kajaus pasakymų. Ne veltui jį vadinu šnekučiu.

Kajus bevartydamas knygelę pamato ežiuką tarp grybų ir rimtu veidu sako:

- Ei, mamyte, šitus gybus tėvukas gaudo.

Paaiškinu, kad renka, jų gaudyti nereikia.

***

Eina Kajus su proseneliu pasivaikščioti, vakarėja. Kajus vis įdėmiai žiūri į mėnulį – jis kaip pjautuvas. Žiūri, žiūri ir taria:

- Ade, ten bananas danguj?

(Adė – tai sutrumpintai Aldevinas, taip vadina savo prosenelį, nors jau ištaria ir pilną vardą)

Kitą kartą taip beveikštant ėmė šaukti, kad danguj obuolys (pilnatis).

***

Vis dar painioja žodžiu „vakar“, „rytoj“. Žiūrim karts nuo karto senus video, kur Kajukas dar buvo kūdikis. Šis kartą ir sako:

- Rytoj, kai buvau toks mažiukas, tai aš daug verkiau.

***

Kajus dažnai būna nevalgiukas, tad pagudraujame. Vienas tokių būdų - „lenktynės“, kieno lėkštelė bus pirmiau tuščia. Be abejo, visuomet „laimi“ Kajus. 

-Mamyte, aš tėtį užlenkiau, aš laimėjau.

***

Vis dar skutimas ir lupimas jam tas pats, taip pribėgęs paprašo:

- Nuskusk man, mamyte, pomidorą.

***

Kai lankėmės pas mano draugę, kuri augina virš metukų amžiaus sūnelį, Kajus nuo jo nesitraukė nė per žingsnį. Kai atėjo laikas vykti namo, panoro, kad vežtumėmės vaikutį namo, sakau, o kur jis miegos?

- Mano lovytėj, o aš miegosiu pas tave.

Sakome, kad negalima vaikučio nuo mamytės atskirt. Oi buvo ašarų pakalnė. Nuo tada grįžęs vis pamato per TV kūdikį ir sako, kad nori tokį turėti.

Autorius – pasakorius Kajus.

Užrašė – mama Roberta.