Jei mūsų kūdikis jau tvirtai sėdi be atramos ir išdykėliškai ropoja po butą kelias savaites, o gal ir visą mėnesį - vieną gražią dieną jis būtinai atsistos ant kojyčių!
Specialistai įspėja, jog per anksti bandyti padėti mažyliui stotis ant kojų nederėtų, mat nesustiprėjęs mažylis stotis bandys remdamasis rankomis, neteisingai statys pėdutes ir nenulaikys pusiausvyros - o tai, deja, gali vėliau iššaukti traumas.
Be to, jei jis visai neropojo arba tai darė labai retai - jo nugaros raumenys dar nėra pakankamai sustiprėję, kad išlaikytų kūną vertikalioje padėtyje, dėl to vėliau gali iškrypti stuburas.
Kaip suprasti, kad mūsų mažasis tikrai pasiruošęs atsistoti ant kojų?Jis vis dažniau būna vadinamoje meškos padėtyje - taip jis mankština kojytes ir mokosi teisingai statyti pėdas.
Pirma, mažylis atsistoja laikydamasis už atramos - jis tiesiog džiaugiasi šia nauja patirtimi - juk jis iš tiesų pasiekė naują lygį! Dabar jis gali pasiekti mėgstamus daiktus ant sofos ar kitų paviršių.
Vaikai gali taip stovėti labai ilgai - o jūs žinote, kodėl? - ne tik todėl, kad šis užsiėmimas jiems labai patinka, bet ir todėl, jog paprasčiausiai jie nežino, dar nemoka savarankiškai nusileisti ant grindų. Kaip nepasisekė! :)
Ko imtis?
Skirtingi lygiai
Būtina sukurti tinkamą aplinką namuose. Reikia sudaryti mažyliui galimybę atsiremti ne tik, pavyzdžiui, ant sofos, bet ir pasiekti skirtingų aukščių daiktus - tai gali būti dėžės, kėdutės. Svarbiausia, kad jie būtų stabilūs ir nenuslystų nuo vaiko svorio.
Namuose galite sukurti tikrų tikriausią “kliūčių erdvę” su ritinėliais, pagalvėlėmis ir minkštais žaislais ant grindų. Visa tai mažylį motyvuoja atlikti daug įvairių judesių - užlipti, nulipti - tokiu būdu jis mokosi pradžioje nusileisti nuo nedidelio aukščio, o vėliau galės nulipti ir iš aukščiau.
Griuvimas
Kaip nebūtų keista, bet mes turime išmokyti vaiką nukristi teisingai - juk griuvimai ir kritimai neišvengiami, pradedant vaikščioti. Padėkime jam nusileisti iš stovėjimo padėties į padėtį “keturiomis”, atsiremiant rankomis priekyje, vėliau tai apsaugos mažylį nuo kritimo atgal, kas yra daug pavojingiau.
Laviname pusiausvyrą! Jei mažylis žaidžia sėdėdamas, mes už jo nugaros bandome švelniai stumtelti vieną petį, po to kitą, taip išmušdami iš pusiausvyros - tokiu būdu jis mokosi atsiremti rankomis ant grindų.
Žinoma, vaikučiui gali visai nepatikti tokia ”mankšta”, tačiau retkarčiais taip pažaisti visai smagu ir naudinga.
Jei tai visgi nepatinka, yra alternatyva - duokite mažyliui palaikyti lengvą pripučiamą ratą ar kamuolį. Laikydamas jį rankose vaikutis mokysis išlaikyti pusiausvyrą, o tai jam pravers, kai stosis ant kojyčių.
Padidėjęs raumenų tonusas
Jei mažylis išmoko stovėti ant kojų, tačiau matote, kad jis vis bando pasistiebti irstovėti ant pirštų - tai gali liudyti apie padidėjusį raumenų tonusą.
Čia mums padės ne tik profesionalus masažas ir mankšta, bet švelnios mamos rankos. Jei tik jums pavyks nors kartą per dieną pagauti savo mažąjį išdykėlį, tuomet atlikite lengvą masažą:
-glostykite vaikučio rankas tiek iš vidinės, tiek ir išorinės pusės - nuo riešo iki alkūnės ir petukų bei atgal. Kojų masažą atlikite nuo pėdų link klubų.
-tuomet guldome mažylį ant pilvuko ir glostome nugarytę aukštyn -žemyn.
Jeigu vaikas ir išmoko gražiai stovėti, niekada nestatome jo ant kojyčių, bet visada nuleidžiame “ant keturių” arba sodiname per šoną - o jis pats po to nuspręs, ar jam atsisėsti, ar ropoti, ar pačiam bandyti atsistoti.
Pirmoji avalynė
Kai mažieji jau moka patys stovėti ir atsisėsti, jie netrukus ima mokytis vaikščioti laikydamiesi už atramos. Tuomet nesibaigia tėvelių džiaugmas ir aplodismentai - juk jų mažylis jau vaikšto! Iš to didelio džiaiugsmo tėvai lekia į parduotuvę pirkti pirmųjų batukų.
Dar visai neseniai manyta, kad pirmąsias basutes/batelius vaikutis turi avėti, vos ima vaikščioti. Tačiau dabar daugelis specialistų mano, jog visgi didžiąją dienos dalį mažylis turi vaikščioti basomis. Pėdoje yra labai daug nervinių galūnių, mažylis keičia kūno padėtį, mokosi jausti savo pėdutes bei teisingai jas statyti - tokiu būdu mankština raumenų sistemą - o avint batukus viso to nevyksta.
Tad auname mažyliui batukus tik tuomet, jei einame į lauką!
Kokia turėtų būti pirmoji avalynė?
Pirmiausia, ji turi būti nauja! Vėlesnius batukus galėsite pasiskolinti iš vyresnių broliukų ir sesučių, tačiau patys pirmieji batukai turi būti visiškai nauji. Nes kiekvienas vaikas turi savo unikalią pėdos formą bei eiseiną - visa tai daro įtakos mažojo vaikščiotojo pėdų vystymuisi.
- Pirmenybę teikiame natūralioms medžiagoms - odiniuose bateliuose ar sandaluose koja kvėpuoja.
- Avalynė turi būti pakankamai paaukštinta - užkulnis tvirtas, kad fiksuotų sąnarius.
- Vasarą geriau rinktis basutes su atvira “nosyte” - taip matysime, kas vyksta su pirštukais ir laiku pastebėsime, kada jos bus mažos vaikučiui.
- Gerai, jei bus ir supinatorius, tačiau jis turi būti labai mažas.
- Būtinai patikrinkite pėdos lankstumą - ji turi laisvai lenktis.
- Dar vienas labai svarbus kriterijus, renkantis pirmuosius batukus - juos turi būti lengva apsiauti ir nusiauti. Tokiomis savybėmis turi pasižymėti ir mažylio drabužiai bei sauskelnės, juk šiame amžiuje mažylis ypač aktyvus - verčiasi, sukasi, ropoja. Tarsi norėtų mums pasakyti: Pagauk, jei gali! O jeigu pagavai, tai pakeisk sauskelnes kuo greičiau!
Sauskelnės-kelnaitės yra geriausias pasirinkimas mažajam pasaulio tyrinėtojui - jos lengvai apmaunamos ir numaunamos, patogios tiek mažyliui sėdint, tiek vaikštant, dėka elastingų šonų sauskelnės nevaržo judesių.
Visai netrukus mažylis išmoks stovėti vidury kambario be atramos, dar šiek tiek - ir jis jau žengs savo pirmuosius žingsnelius, tačiau prieš tai mums, tėvams, teks atlikti savo pirmuosius žingsnius, kad mūsų mažieji būtų saugūs. Bet apie tai - kitoje serijoje.
