Parašyti apie žaidimus kelyje man yra pats didžiausias išbandymas. Galiu jų prigalvoti krūvas, žinoma, bet išbandžiusi esu vos keletą.. nes mano vaikai automobilyje miega. Didysis nuo pat mažumės vos įsodintas į automobilį užsnaudžia, na o tais retais atvejais, kai neužsnaudžia, žiūri užsihipnotizavusiu žvilgsniu į tolį. Pusvalandžio ar valandos kelionė jam taip gali ir praeiti, na o ilgesnių būna retokai.
Įdomiausios kelionės buvo pratinantis daryti reikalus ne į kelnes.. ir šiaip nuo puoduko bėgantis vaikas, kelionių metu mielai ant jo sėsdavosi. Kaip nesisėsi, jei vos pareiškus „noriu sysiu“ , stabdydavome automobilį ir sodindavome kur nors vidury autostrados (kelkraštyje, žinoma). Kelionės užtrukdavo, bet tada turėjome tik vieną vaiką, tai leisdavome sau stoviniuoti. Ilgainiui šitai praėjo, nes kartais jau imdavomės ir žaidimų, kad vaikas užsimirštų ir nuvažiuotų kuo daugiau neužsimanęs sysiu.
Dažniausiai skaitydavau knygutę. Mažesniam baksnodama į paveikslėlius, didesniam – tiesiog įdomesnes istorijas.
Žaidėme su lipdukų knygelėm. Suklijuoti gaudavosi kreivokai, bet juk ne tai svarbiausia. Ypač patiko žurnaliukas Kutis, neklijuotinas užduotėles atlikdavome namie.
Sekdavau pasakas ir žaisdavome su pirštukais.
Kai šiek tiek paaugo, pasakas ir daineles paleisdavau iš disko. Užimdavo tikrai ne mažiau pusvalandžio, kartais tą patį diską klausydavome ir ne kartą.
Paaugęs jau ir pats pavartydavo knygelę, ypač jei su atverčiamais paveikslėliais arba garsais.
Kartais prisėsdavau gale ir tą laiką išnaudodavau pasimokymui, pvz aš rašydavau raides,po to jungdavome į skiemenis. Žaisdavome ir „atspėk, ką nupiešiau“.
Labai dažnai prašau jo žiūrėti pro langą ir pasakoti, ką mato. Ir pati taip darau: o žiūrėk – kirtavietė, o – ryšių bokštas, o – žydi rapsai .. Dažniausiai taip išsivysto ir pokalbis. O kodėl kerta medžius? O kam reikalingas ryšių bokštas? O žinai, kad iš rapsų daro aliejų? Tai pati dažniausia mūsų veikla, o kadangi jam dar tik penkeri, klausimų jis turi daug.
Kartais, ypač dabar kai keliaujam su mažuoju ir jis pradeda zysti, paprasčiausiai stojam. Pasirenkam pievų gėlių, lubinų ar tiesiog išlipam pamankštinti kojelių. Esu žiūrėjusi į laikrodį, užtenka vos penkių minučių ir į mašiną sėdi it su naujom jėgom :)
Tokios tos mūsų kelionės.
Iki šiol negaliu susiplanuoti, kad važiuodami penkiom minutėm sustosim čia, nes dažniausiai abu miega :) ir džiaugsmas, ir bėda :D
