Mes planuojame krikštynas: kaip man nesisekė ieškoti fotografo, taip pat apie drabužius, drabužėlius ir tortą

Labukas visoms MK mamytėms!

Labai smagu sulaukti savo blogo skaitytojų ir patarėjų. Suskaičiavau, kad iki krikštynų liko 24 dienos. Labai mažai, o darbų dar likę. Dabar apie tai, kas jau nuveikta.

Fotografo paieškos

Kaip pamenate, pirmuose bloguose minėjau, kad nusprendėme neturėti fotografo, o patys imtis šios iniciatyvos ir susirengti šiokią tokią fotosesiją. Tačiau paskatinta MK mamų tikrai gerų įžvalgų vis tik perkalbėjau savo vyrą ir nusprendėme samdyti fotografą, kad šventė tikrai būtų šventė, kad nieko nereiktų papildomai įdarbinti ir pačiai su suknele, vaiku ant rankų ir dar foto aparatu lakstyti. Taigi pirmiausia apskambinau ir aprašiau visus savo pažįstamus fotografus – visi užimti. Tuomet pasinaudodama MK mamų patarimais ir rekomendacijomis apklausiau dar kelis – visi užimti. Tuomet nusprendžiau prisijungti prie FB grupės „Ieškau fotografo“. Pateikiau užklausą. Niekas neatsakė gal savaitę ar dvi. Atsitiktinai susirašiau su Goda (taip taip, MK redaktore), prašydama padėti gauti nuolaidą iš vienos parduotuvės krikštynoms ir išsikalbėjau, kaip nesiseka rasti fotografą. Tik iš jos sužinojau, kad FB grupė, prie kurios reikia prisijungti yra ne „Ieškau fotografo“, o „Reikia fotografo“. Keisčiausia tai, kad abi tokios grupės yra, tik viena veikianti, o kita – ne. Valio! Pagaliau pataikiau, kur reikia! Bet vėl, ilgai laukiau, kol priims, o kaip nepriima, taip nepriima. Tada pati per tą grupę susiradau kokį 10 fotografų, juos apklausiau – ar laisvi, kiek kainuotų, kokios sąlygos ir pan. Išsirinkau tikrai sau patinkantį variantą daug nežiūrėdama į kainą. Kokią savaitę bendravome su ta fotografe internetu, derinome sutartį, o kai atėjo laikas pasirašyti – tai jai tas netinka, tai kitkas ir atsisakė. Tiesiog užvirė kraujas. Maniau parašysiu, kas ji, kad kiti „neužliptų ant grėblio“, bet vėliau pamaniau, kad antireklama kartais būna dar geresnė reklama. Taigi patylėsiu :)

Nenuleisdama rankų toliau ieškojau fotografo. Dabar jau pasiskelbusi grupėje „Reikia fotografo“. Sulaukiau tikrai begalės įvairiausių pasiūlymų: ir profesionalų, ir mėgėjų, ir pigių, ir brangių ir t.t. Vėl išsirinkau sau, atrodo, tinkamiausią variantą. Jau sutarėme, suderinome. Pasitikslinau, ar ji tikrai galės tą dieną pafotografuoti. Po savaitės naujiena tokia, kad keičiasi „fotografės“ planai ir ji atsisako (kabutėse, nes kokia ji fotografė, jei skelbiasi, kad gali pafotografuoti, o vėliau atsisako!). Aišku sutarties dar nebuvome pasirašę, tai viskas vėl nuplaukė be jokių sankcijų. Patikėkite, buvau ir nusivylusi, ir pavargusi beieškodama, ir pikta be proto!

Trečias bandymas – rinkausi iš jau turimų pasiūlymų. Viskas sutarta, suderinta, tikiuosi, kad po kurio laiko neatsisakys. Jei atsisakys – pažadėjau sau nebeieškoti daugiau nieko.

Iš kokio paprasto dalyko kokia istorija išėjo! :)

Tortas

Jau užsakiau krikštynoms tortą Bijoloje. Visada čia užsisakydavau, būdavo ir skanu, ir gražu, tad nusprendžiau nieko daugiau neieškoti. Nenorėjau tradicinio su batukais, tad pasirinkau vaikišką, žaismingą. Štai tokį, tik su užrašu „Adomas“:

Mažylio drabužėliai

Šiuo klausimu jaučiausi ilgą laiką neapsisprendusi. Vis mąsčiau, kas būtų tinkamiausia, gražiausia ir patogiausia kūdikiui. Taip, be abejo, gražu ir puošnu marškinėliai, švarkeliai, kostiumėliai ir pan., bet kūdikiui tas nelabai tinka. Visi marškinėliai ir švarkeliai bus sukilę iki pažastų, pilvas nuogas, kyšos sauskelnių kraštelis... Vaizdas būtų nekoks. O vasara, prirengti vaiko tikrai nesinori, kad neperkaistų. Beje, mano vyras apskritai krikštynų tema turėjo man vieną vienintelį prašymą – tik nerengti vaiko tradiciniais drabužėliais su visokiom beretėm :) Jaučiausi sau užsibrėžusi neįmanomą tikslą – aprengti vaiką krikštynoms. O viskas išsisprendė labai paprastai.

Seneliai Adomukui parvežė labai gražių lauktuvių iš Ispanijos – languotą kombinezoną / šortukus. Gudriajai mamytei iš karto šovė į galvą mintis – puikiai tiks krikštynoms! Baltus marškinėlius – bodžiuką pirkau dar Adomukui krebždenant pilve ir taip dar nei karto nebuvau uždėjusi. Kol dar nesėdėjo – netiko visiškai. Dar kelis marškinėlius – bodžiukus pirkau H&M. Pamaniau, kad gal kažką iš viso to sukomplektuosiu.

Kadangi oro neužsisakysi, tai tenka turėti ir variantą, jei bus šalta. Tam tikslui įsigijau linines kelnytes Next, baltą smėlinuką H&M, prie kurio prisiūsiu peteliškę, o viską apjungs liemenė – ne ta, kur fotonuotraukose, o vis dar močiutės mezgama (čia pridėjau tik dėl bendro vaizdo). Liemenė bus panaši į kelnyčių spalvą, plonytė.

Batukus pirkau internetinėje parduotuvėje „Maža paslaugėlė“ http://www.mazapaslaugele.lt/lt/i-pradzia/, kurioje bene didžiausias batukų pasirinkimas ir kainos labai patrauklios, o dar MK dėka gavus nuolaidėlę – iš viso pigiai išėjo.

Baltą skraistę, jau minėjau, įsigijau iš „Viskas krikštui“.

Viena vertus, drabužėliai tikrai paprasti, bet kita vertus, Adomukas dar kūdikis, norisi, kad jam būtų patogu. Be to, apranga berniukui, mano nuomone, nereikalauja tokio didelio puošnumo kaip mergaitei.

Mamos suknelė

Tiek kartų žadėjau parodyti ir vis atidėliojau. Ne kartą svarsčiau pirkti kitą suknelę, bet taip ir neradau, kad labai patiktų ir tiktų žindančiai mamai :) Nuomonių jau sulaukiau visokių: tai labai graži, tai per atvira, tai mamai netinkanti, tai per ilga, per puošni.... Nuo tos nuomonių gausos, prisipažinsiu, ir man ta suknelė pradėjo nebepatikti, išskyrus spalvą :) bet jau nieko nebekeisiu, nebeieškosiu, nes dar yra ką veikti ir be aprangos. Basutes rinkausi lygiu padu, nes vaiką nešioti ant rankų tikrai patogiau nei su aukštakulniais. Jei bus vėsu – pagelbės mėlynas megztukas. Šukuosena bus kitokia.

Taigi atiduodu save MK mamų teismui :)

Kaip visada buvo malonu rašyti ir pasakoti. Tikiuosi, Jums įdomu skaityti :)

Iki kito karto!