Milutės puoduko reikalai

Tikriausiai kiek vaikučių, tiek ir skirtingų istorijų apie puoduko reikalus.

Dabar vis labiau populiarėjanti natūralioji higiena, kai jau vos kelių mėnesių kūdikėlio reikaliukai bandomi pagauti, tarybinių laikų metodas (pati taip pavadinau), kai vos išmokęs kūdikis sodinamas ant puodo kas pusvalandį ar dažniau, bet dvejų metų vis dar sodinamas, o ne prašosi, treti visai nesuka dėl to galvos iki trejų metų.

Na, man nė vienas metodas netinka, tiesą sakant, dar auginant pirmagimę, giliai nesidomėjau nei vienu būdu, neskaičiau nei vieno straipsnio, nesupratau savo mamos, kai ji siūlė, kad būtinai reikia sodinti vaiką ant puodo (neturinčio vienerių metų).

Nes, mano manymu, vaikas pirmiausia turi suvokti, pasiprašyti, o tik tada pasodinti ant to puodo. Keista? O man šis principas pasiteisina jau su antra dukrele. Taigi viskas nuo pradžių.

PRIEŠISTORĖ

Iki vienerių metų 

Nesukau galvos dėl mažosios sauskelnių, nes manau, tikrai tokio amžiaus vaikas nepasiprašys. (Taip taip, kas užsiminėja natūraliąja higiena, man prieštaraus, bet minėjau, man tai netinka).

BET, ką aš dariau:

1.   *Nuo gimimo kalbu su vaiku, kai prikrauna sauskelnes, tais pačiais žodžiais vis pasakoju, kas jai nutiko.

2.   *Atvirai ėjau į tualetą, ir vėgli pasakojau, ko aš ten einu.

Nuo 1 metų iki 1,2 metų

Milutė jau niekada nebeprikrovė "didelio reikalo" į kelnes akyse, pavyzdžiui, jei žaidžiame ant lovos, ji nulips nuo jos, kur nors nuošalyje atliks reikalą ir vėl sugrįš žaisti. Tai buvo pirmasis ženklas, kad ji jau greitai bus pasiruošusi atsisakyti sauskelnių.

Maždaug vienerių ir vieno mėnesio tiesiog nuėmiau sauskelnes – Milutės kelnytės buvo šlapios kas 20 minučių ir jai buvo vis viena, kad jos šlapios. Dar per anksti.

Beje, puodukas stovėdavo matomoje vietoje ir sesės retkarčiais paprašydavau į jį atlikti reikalus. O Milutė, kadangi dievina savo sesę ir viską nuo jos kopijuoja, žaisdavo, noriai pati ant jo atsisėsdavo. Puoduką netgi pradėjau slėpti, nes mačiau, kad jo esmės nesupranta, o tik žaidžia.

Vienerių metų ir dviejų mėnesių

Maždaug tokio amžiaus kelis kartus man pasakė „SSSSSSS“ ir rankyte pačiupinėjo sauskelnes, aš pripuolusi patikrinau, o jos buvo šiltutėlės. BINGO! Milutės ženklai, kad ji jau pasiruošusi pradėti mokytis gyventi be sauskelnių.

Debiutanto sėkmė

Mano viso metodo esmė niekada nesodinti vaiko ant puoduko ir juolab ant jo nelaikyti, nežaidinti, nenukreipinėti dėmesio, kad tik pasėdėtų ant jo ilgiau.

Taigi, kaip ir pirmajai dukrytei, aš tiesiog numaunu sauskelnes ir nesodinu. Šlapios kelnytės greičiau vaikui padeda susivokti, nei atsitiktinis turinys puoduke. Tik vis kartoju, “sysiuką” darome į puoduką. Ir jį darydavo pati!!! Man pranešdavo “sssss” ir pakrapštydama sauskelnes, o aš greitai pasodindavau.

Iki to laiko (ir iki šiol) Milutė nėra sėdėjusi ant puodo ilgiau nei 5 min. Avarijų pasitaikydavo kiekvieną dieną, bet dažniau padarydavo į puoduką nei į kelnytes.

BET tai truko apie mėnesį, atėjo Kalėdinis laikotarpis, daug kelionių, ne namie, žinoma, sauskelnių nenuimdavau. Šventės ir dar nebrandus amžius neleido susifomuoti tvirtiems įgūdžiams.

Po švenčių šventai tikėjau, kad Milutė greitai grįš į savo vėžias.. tačiau ji visiškai į puoduką nebedarė, tik visuomet pranešdavo, kad jau šlapios kelnytės. Bet ir tai laikiau pasiekimu.  Vis dėlto kantrybės neužteko ir vėl užsegiau sauskelnes, maniau, truputėlį padarysime pertrauką ir pailsėsiu (pėdkelnių reikėjo labai daug per dieną).

Planuotos dvi poilsio savaitės užsitęsė iki dabar (daugiau nei mėnesį). Tiesa, Milutė retkarčiais pasiprašydavo, panaudodavo puoduką pagal paskirtį, tačiau neužsegus sauskelnių, kelnytės per dažnai būdavo šlapios.

DABAR

Štai MK paskelbė konkursą... Paskata vėl mokytis.

Milutei beveik vieneri metai ir penki mėnesiai.

Vasario 9 d. šeštadienis. I diena. Naktinės sauskelnės nuimamos ir nebeuždedamos. Nesodinu. Tik vis daug kalbu, aiškinu. Išsiskyrėme – Milutė žaisti savo žaidimus, aš tvarkinėtis po namus. Ir greitai ji atbėgo šaukdama: „kaku kaku“, pasodinau, o pridarė tiek, kad suprantau, kad tai naktinis jos „sysiukas“ (žodelytis „kaku“ abiems reikalams).

Antras kartas taip pat pasiprašytas! Tada kelioms valandoms sauskelnės užsegamos - einame į lauką ir pietų miegelis. Po miego net trys avarijos, tarp jų ir didysis reikalas.

Ketvirtą kartą pasiima puoduką ir rodo, kad įleisčiau į tualetą. Atsisėda ant puoduko ir pasako „ATE“ (išvertus: „mama, išeik ir uždaryk duris, padarysiu, taip pat kaip jūs), paimu popierių (kad netaptų žaislu...) ir išeinu.

Penktas kartas taip pat pasiprašytas, optimistiškai nuteikiantis kitai dienai.

Vasario 10 d. Sekamdienis. II diena

Visi kartai iki pietų miegelio pasiprašyti, o per miegelį rašau šį dienoraštį. Kaip seksis visa ši savaitė, parašysiu...

Mano lūkesčiai (nors tokių negalima turėti) per šias konkurso savaitėles tvirtinti mažosios tualeto įgūdžius. Ir galbūt nors vieną mintį pritaikysite sau.

P.S. niekur nepaminėjau pagrindinių principų (jie tinka visose vaiko ugdymo srityse):

1. Jokio gėdinimo

2. Jokio spaudimo, prievartos

IKI

Mama Akvilė

Huggies Pull Ups kviečia rašyti Pratinimosi prie puoduko dienoraštį ir kas savaitę laimėti prizų

RAŠYK DIENORAŠTĮ APIE VAIKUČIO PRATINIMĄSI PRIE PUODUKO IR LAIMĖK KAS SAVAITĘ!

Projektas tęsis 4 savaites. Kiekvieną savaitę dviems mamytėms įteiksime po pakuotę sauskelnių-kelnaičių Huggies® Pull-Ups®.

Sauskelnės-kelnaitės Huggies® Pull-Ups® - idealus pagalbininkas mokant vaikutį „susidraugauti“ su puoduku!